„Vakarų ekspresui“ atlikus išsamų tyrimą bei apklausus amžininkus, pasikonsultavus su profesionaliais istorikais, miškininkais išaiškėjo, kad tikrasis Luizės ąžuolas – sunaikintas, tačiau tapo žinoma tiksli jo ir greta 1900 m. pastatyto, taip pat nebeišlikusio paminklo su bronzine karalienės atvaizdo plokšte vieta.
Tiek paveldosaugininkai, tiek turistinių maršrutų po uostamiesčio lankytinas vietas kūrėjai įsitikinę: visuomenę klaidinantis žymuo turi būti pašalintas, viešojoje erdvėje paskleista informacija – pakoreguota, o tikrajai Luizės ąžuolo ir paminklo vietai pažymėti sukurtas ir pastatytas naujas atskleidžiantis dramatišką šių praeities reliktų likimą stendas.
Privataus žemės sklypo Tauralaukyje, kuriame augo tikrasis Luizės ąžuolas ir stūksojo paminklas, savininkai neatmeta galimybės, kad ateityje autentiškoje vietoje galėtų būti atstatytas paminklas ir šalia pasodintas naujas ąžuoliukas, taip įprasminant vieną mįslingiausių ir įdomiausių Klaipėdos istorinių vietų.
Istoriniai faktai
Bėgdama nuo tuo metu vienos galingiausių pasaulyje pirmojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto kariuomenės 1807-1808 m. Prūsijos karališkoji šeima laikinais savo namais buvo pasirinkusi tuometį Mėmelį, kuris buvo tapęs ir laikinąja visos Prūsijos karalystės sostine.
Šis laikotarpis, kai dabartinėje Klaipėdoje gyveno ir po jos apylinkes keliavo karalius Friedrichas Wilhelmas III (valdė Prūsiją 1797-1840 m.) ir jo žmona Luizė (1776-1810), paliko įdomius, savitus pėdsakus.
Remiantis grafienės S. M. von Voss atsiminimais, 1807 m. rugpjūčio 3 d., švenčiant karaliaus F. Wilhelmo III gimtadienį, vakarojama buvo Tauralaukyje.
Apie karališkosios šeimos, o ypač – Luizės simpatijas šiai abipus Dangės upės esančiai vietai buvo akcentuojama XX a. pr. Antai žymus Klaipėdos istorikas Johannesas Sembritzkis 1900 m. išleistoje knygoje pažymi, kad karalienei buvo rengiamos dažnos iškylos į užmiestį. Ji labai mėgo bei vertino kraštovaizdžio grožį.
