Kur geriausia atostogauti vasarą?
Galimi keli variantai: vykti į užsienį, arba rinktis poilsį prie mūsų Baltijos jūros, arba prie vieno iš daugybės Lietuvos ežerų. Neatmetama galimybė ir sėdėti namie prie televizoriaus.
Mūsų šeimoje per daugelį metų nusistovėjo tradicijos – pavasarį ir rudenį atostogaujame užsienyje, o vasaros laisvų dienų laiką praleisti renkamės Lietuvoje.
Ir šį kartą aš jums papasakosiu apie viename gražiausių Lietuvos miestų – Trakuose, įsikūrusį gruziniško maisto restoranėlį „Pirosmani”, kurį turėjome garbės su draugais aplankyti vieną iš vasaros savaitgalių.
Mūsų apsilankymo dieną Trakuose buvo taip karšta, kad norint išsikepti mėsos nereikėtų net kepsninės, pakaktų mėsą padėti ant įkaitusio pėsčiųjų grindinio ir stebėti kaip saulėje čirškia mėsos riebaliukai.
Bet tam pirmiausia reikėtų nudobti kokį žvėrį ir tik vėliau, jį išdorojus, pradėti kepti.
Manau visi puikiai žinote, kad per karščius žuvys nesimaitina, panašiai ir katinai per karščius negamina maisto.
Tad Riebaus katino kompanija patraukia tiesiai į draugų nužiūrėtą ir apžvalgos pradžioje minėtą gruzinišką restoranėlį „Pirosmani”.
Pirmą kartą pasiklioviau draugų nuomone, leisdamas jiems išrinkti tai ką mūsų kompanija skanaus, o aš tuo metu visą dėmesį sutelkiau į dvi gražuoles atėjusias prie mūsų staliuko.
Nors buvo dar ir trečias šuniukas jų kompanijoje, bet šios dvi mergytės skyrė daugiausiai meilės ne tik mums, bet ir visiems kas tuo metu sėdėjo restorano terasoje, ar tiesiog praėjo pro jos šoną.
Nors šalia terasos buvo ir didžiulis vaikų kampelis su gausybe pramogų, bet daugelio vaikų dėmesį traukė ne sūpynės, o šie du draugiški šuniukai.
Bet grįžkime prie to, kas mano apžvalgose svarbiausia – maisto.
Padavėjos siūlymas paragauti vietoje gaminamų sriubų mūsų kompanijoje nesusilaukė pasisekimo. Ir to priežastis – alinantis karštis.
Tad pradžiai gėrimai ir keli užkandžiai.
Štai tokiose „kolbose” prie baro buvo supilstytas sirupas, kuris gaminamas Gruzijoje, o Lietuvoje jį „paturbinant” gazuotu vandeniu gaunami daugeliui iš vaikystės pažįstamų skonių limonadai.
Tarkūno, barbarisų ir kriaušių skonių limonadai tą dieną bandė mums padėti nenutrokšti alinančiame karštyje (kitų gėrimų dėl tam tikrų priežasčių neminėsiu, kas žino, gal mano apžvalgas skaito ir vaikai).
Gruziniškų užtepėlių rinkinys – 15,00 €
Jei kažką panašaus į vištienos salotas su majonezu, baklažanų salotas su majonezu, ar šviežias salotas su riešutais ir būtų galima sutikti lietuviškoje virtuvėje, tai adžapsandalis yra tipinis Gruzijos virtuvės atstovas.
Aišku tokį užkandį užsisakyti dviems ir po jo dar bandyti įveikti pagrindinius patiekalus būtų sunku, bet jei kaip ir mes užsuksite su didesne kompanija, rekomenduoju paragauti šių užtepėlių, nes Gruzijos virtuvė nėra tik šašlykai, bet ir išskirtiniais skoniais pasižyminčios užtepėlės, ypač – adžapsandulis.
Badrižani – 8,00 €
Gruzijos virtuvę įsivaizduoti be baklažanų būtų sunkoka.
Badrižani – baklažanų suktinukai tai dar vienas gruziniškos virtuvės atstovas. Sodraus poskonio ir labai skanus užkandukas, kurį rekomenduoju visiems, išskyrus tuos kas esate alergiški riešutams, nes šiuose suktinukuose be baklažanų pagrindinių smuiku groja graikiniai riešutai.
Chačiapuri keptas ant iešmo – 18,00 €
Chačiapurio mūsų užsakyme neturėjo būti, nes jau užsakius užkandžius ir pagrindinius patiekalus kažkas iš kompanijos prisiminė, kad meniu įdomiai skambėjo siūlomas „Chačiapuris keptas ant iešmo”.
Ir pakako padavėjai paminėti, kad tokį stebuklą kepa tik šiame restorane ir mūsų bendra sąskaita padidėjo 18 €.
Neturiu nieko prieš klasikinį chačiapurio kepimo būdą, bet šis – kepant ant iešmo, ypač kai kompanija šiek tiek didesnė nei du žmonės, daug geriau dalinasi norint jo visiems paskanauti.
Chinkaliai su kiauliena ir jautiena 5 vnt. – 10,00 €
Chinkaliai su ėriena – 15,00 €
Kaip valgyti chinkalius aš ne tik moku, bet ir puikiai žinau kaip pyksta gruzinai jei pamato, kad chinkalį bandoma valgyti įrankių pagalba.
Bet moterys mažiau drąsios nei mes vyrai, tai prie mūsų stalo chinkalius damos valgė įrankių pagalba, o mes vyrai apvertę kepurėlę į viršų, pirmiausia prakandę chinkalį mėgavomės iš jo tekančiomis mėsos sultimis, o tik vėliau pačia mėsa.
Skanūs buvo tiek su kiauliena ir jautiena, tiek su ėriena, bet jei klaustumėte, kuriuos aš jums rekomenduočiau labiau, tai be jokių dvejonių būtų chinkaliai su ėriena.
Tiesiog juose labiau išreikštas mėsos poskonis.
Na ir kokia Gruzijos virtuvė be šašlykų. Kadangi mūsų kompanijos tos dienos tikslas buvo ne kiek labiau pavalgyti, bet greičiau paragauti skirtingų patiekalų, nenorėdami nardyti vieni kitiems į lėkštes bandant paimto vienos ar kitokios mėsos gabaliuką, pasirinkome „Grill rinkinį”.
Grill rinkinys – 60 €
Tik prašau akylesnių nesistebėti, kodėl mūsų „Grill rinkinio” kaina ne tokia pat kaip nurodyta meniu, nes miniu „Grill rinkinys” kainuoja – 99 €.
Tiesiog mes įsivertinę savo galimybes nusprendėme, kad mums šešiese po tokios įžangos dar ir milžiniškas rinkinys bus per didelis, tad paprašėme padavėjos padaryti šiek tiek mažesnį 5-6 asmenims.
Rinkinį sudarė vištienos, bei tikras gruziniškas kiaulienos šašlykai, kiaulienos šonkauliukai ir liulia kebabas.
Gruziniškas kiaulienos šašlykas gaminamas tradiciškai – prieš pat kepant mėsa gardinama druska, o baigiant kepti gardinama pipirais, ir jokių marinatų.
„Grill rinkinį” be mėsų sudarė šviežios daržovės, grilintos bulvytės, ryžiai ir keli padažai.
Baltas padažas buvo švelnus jogurtinio pagrindo, ir mano nuomone labiau tinkantis prie vištienos. Žalsvas buvo sodresnio poskonio su gilesne gruziniškų prieskonių nata. Na o mums labiausiai patikęs buvo salstelėjęs, greičiausiai slyvų su lengvu aitriųjų paprikų poskoniu.
Valgydamas liulia kebabą pagalvojau, kad privalau nepamiršti paminėti svarbiausia, kas būdinga gruzinų virtuvei, tai daugelyje patiekalų dalyvaujanti kalendra, kurios virėjai gruzinai patikėkite manimi negaili ir deda jos su meile, bei specifinio poskonio gruziniški prieskoniai.
Na vištienos šašlyko mes vyrai niekada nesuprasime, ši sultinga paukštiena manau subalansuota moterims ir vaikams, mums vyrams labiau tinka sodresnės mėsos, ir tai lyg patvirtinimas mūsų kompanijos bendras stalo vaizdas, pas vyrus lėkštėse daugiau kiaulienos šašlyko ir kiaulienos šonkauliukų, o pas moteris išsidrėbusi tarp daržovių garbingai pūpsojo vištiena prisidengusi jogurtiniu padažu.
Reziumuoju. Didelį įspūdį paliko Gruzijos virėjų meistriškumas. Kad ir kaip mes lietuviai girtumėmės įvaldę šašlykų marinavimo ir kepimo meną, bet kaskart paragavęs gruzinų keptų šašlykų suprantu, kad mums dar reikia stipriai tobulėti.
Antra kas sužavėjo mūsų visą kompaniją restorane „Pirosmani” tai tarp stalų vaikščiojantys meilūs trys šuniukai.
Tokius meile svetimiems žmonėms spinduliuojančius padarėlius nepamenu kada esu matęs.
Tad jei kada čia suplanuosite važiuoti, būkite geri, atvežkite jiems lauko teniso kamuoliukų, nes tie vargšeliai norėdami jus pakviesti žaisti atneša pagalį, kurį vėliau nebyliai prašo jiems numesti.
Džiaugiuosi atradęs dar vieną rekomenduotiną vietą Trakuose, kurią vertinu aukštu 5/5 balu.
Restoraną „Pirosmani” galiu drąsiai rekomenduoti visiems mėgstantiems ne tik grilio patiekalus, bet ir tiems kurie nori paskanauti autentiškų Gruzijos virtuvės patiekalų.
P.s. Vos nepamiršau, maloni ir bendraujanti padavėja, nors ir termometro stulpelis šokinėjo ties 30 C padala įkalbėjo mus apžiūrėti jų pirčių kompleksą.
Kaip sako, jei ne dabar, tai gal vėliau prireiks…
„Pirosmani”
