Nors ir palaikau smulkųjį verslą, bet kartais susisuduriu su tokiais, kurių godumas verčia išsakyti riebesnę kritiką, tik tam, kad tokie gobšuoliai vieną vakarą perskaitę mano tekstą susimąstytų, kad gal reiktų peržiūrėti kainų politiką.
Tad po trumpos įžangos persikelkime į Molėtų kraštą, kitaip vadinamą – ežerų kraštu.
Įspūdingo dydžio ežerai apaugę milžiniškais medžiais – štai toks įspūdingas vaizdas atsiveria pakilus dronu virš ežero.
Šią apžvalgą, skirtą Molėtų krašte įsikūrusiai maitinimo įstaigai – „Cepelinų gryčia”, parašysiu laiško forma. Laiško, kuris bus adresuotas minėtos maitinimo įstaigos savininkui, kuris mus apsilankymo dieną ir aptarnavo.
„Laba diena, „Cepelinų gryčios” valdytojau.
Rašo jums vienas iš buvusių jūsų įstaigos svečių, kuriam teko proga pas jus apsilankyti ir pavalgyti tamstos gryčioje gaminto maisto.
Interjeras puikiai atitinka įstaigos pavadinimą, tad prie jo nesikabinėsiu, o pereisiu prie man aktualios temos – maisto.
Nežinau ar jūs vartojate svaigiuosius gėrimus, bet pirma mintis, kuri gimė pradėjus analizuoti mums paduotus meniu buvo ta, kad meniu surašę buvote gerai visi įkaušę, ir greičiausiai meniu sudarinėjote paryčiais, dar net nenumigę po „baliuko”.
Nes taip sudrėbti chaotiškai patiekalus gali tik nieko apie meniu sudarymą neišmanantys žmonės, arba kaip minėjau gerai įkaušę.
Pirma surašote bulvinius patiekalus, po to po jų kepsnius ir kažkas prabudęs primena, kad pamiršote įrašyti sriubas, tada įrašote troškinį ir prisiminę, kad nesurašėte visų bulvinių patiekaluų, parašote dar bulvinius kleckus.
Prisipažinsiu, tokią meniu mišrainę pirmą kartą pamačiau tik pas jus.
Eikime prie patiekalų, bet prieš tai aš noriu jūsų paprašyti, kai užsuks kiti svečiai, nesigirkite jiems, kad pas jus buvo Andrius Užkalnis ir labai gyrė maistą, nes asmeniškai man nuomonė apie maistą žmogaus, kuris nemoka gaminti maisto, neįdomi.
Bet spėju kaip ir mums, kelis kartus apie tą patį pasakojote, taip ir kitiems pasakojate bandydamas pateisinti protu nesuvokiamas patiekalų kainas.
Aš tamstai noriu priminti, nes greičiausiai jūs pamiršote, bet iki artimiausio ežero nuo jūsų gryčios geras kilometras dulkėtu keliuku per mišką, o pas jus iš pramogų tik galimybė pavėpsoti į apaugusią kūdrą, arba vištų pulką ir strutį.
IR VISKAS. Pramogos baigėsi.
Pereikime prie maisto.
Gira, kurią jūs mums prieš atnešdami išgyrėte buvo silpnas birzgaliukas turintis tik sodrią tamsią spalvą.
Sriubą, kurią jūs man primygtinai siūlėte paragauti, nes ją valgė Užkalnis, užsakėme tik dėl to, kad iš užkandžių jūs, be dviejų sriubų, nieko pasiūlyti meniu neturėjote.
Tad nuo jos ir norėčiau pradėti patiekalų apžvalgą.
Nežinau kas jums sakė, jog kopūstų ir bulvių sriubą, į ją neįdėjus nei gabaliuko mėsos galima vadinti kaimiška, bet turiu jus informuoti – jus apgavo.
Kaimiška kopūstienė – 6,00 €
Kaime žmonės dirbdavo daug ir po sunkių fizinių darbų pietūs turėdavo būti sotūs, tad imdamas už sriubą 6 €, galėtumėte ją pagardinti ne tik bulvėmis ir kopūstais, bet ir mėsos bent keliais gabaliukais.
Mėsos sriuboje neradau nei mažyčio pėdsako, tad gal galite pasakyti kokiais taukais gardinate sriubą, kad ji gaunasi tokia riebi?
Šaltibarščiai – 6,00 €
Ne mažiau nei kaimiška kopūstienė savo kaina ir kokybe nustebino šaltibarščiai. Iki apsilankydamas pas jus žinojau, kad gaminant šaltibarščius į juos krapų pjaustome gausiai, bet pas jus gavau šaltibarščių versiją, kuri buvo krapais tik papuošta.
Dėl to sriuba gavosi prėska, aš jau nekalbu apie virtą kiaušinį, kurio sriuboje išvis nebuvo.
Gerai pamenu kaip jūs mums renkantis pagrindinius patiekalus gyrėte pas jus gaminamų cepelinų dydį, ir pasakėte, kad jei suvalgysiu visą kaimišką kopūstienę, tai sugebėsiu įveikti daugiausiai 1 cepeliną.
Tad pasikliaudamas jūsų nuomone 1 cepeliną ir užsisakiau.
Cepelinas – 8,00 €
Nežinau kaip jūs, bet aš esu aplankęs ne vieną maitinimo įstaigą, kuri skelbiasi prekiaujanti XL ar XXL cepelinais, bet vienintelis kuo jūsų cepelinas juos aplenkė tai kaina, o savo dydžiu buvo tik šiek tiek didesnis nei vidutinis cepelinas.
Gal dėl to norėdami paslėpti jo menką dydį, cepeliną įdėjote į mažą dubenėlį, labiau tinkamą į jį pilti sriubą.
Cepelinas nebuvo blogas, bet jo kaina, gal galite pasakyti, kuria mėnulio faze vadovaudamasis ją sugalvojote?
Vištienos kepsnys – 18,00 €
Manau prisiminsite mus ir jei taip prisiminsite ką kalbėjote atnešęs šį vištienos kepsnį, nes tuo momentu jutau jus visą užliejusią vidinę gėdą dėl kepsnio už kurį užsiprašėte – 18,00€. Juokingiausia, kad kepsnio vertei sureikšminti paminėjote du apgailėtinus argumentus.
Pirmas, tai ko mes ir taip dar nebuvome pamiršę, kad pas jus buvo užsukęs Andrius Užkalnis ir labai gyrė maistą, ir antra – naminiai tik ką paraugti agurkėliai.
O tai kad jūsų virėja, be mūsų salėje esant dar dviems svečiams, kepsnį skubėdama sudrėbė bet kaip į lėkštę, taip lyg kokioje valgykloje už mūsų matydama milžinišką eilę.
Kepsnys, kuris kainuoja 18 € buvo geros valgyklos lygio, bet valgykloje, net didmiestyje aš sumokėčiau už tokį daugiausiai 7 €.
Manau dėdami tuščiavidures, beskones gruzdintas bulvytes pamiršote, kad maitinimo įstaigą pavadinęs – gryčia, tad gal reikėjo patiekti su bulvių koše?
Tad nesiplėsdamas aš jums siūlau keisti pavadinimą iš „Cepelinų gryčios” į „Gobšuolio gryčia”, nes posakis kainos ir kokybės santykis pas jus prasilenkia su sveiku protu.
Jūs man kuo tai primenate tuos tamsaus gymio saldžialiežuvius prekeivius, kurie turgaus automobilių aikštelėje priėję prie naivesnio vairuotojo, „papudrinę” tam smegenis, parduoda peilius, kurie parduotuvėje kainuoja penkis kartus pigiau.
Vertindamas jūsų maitinimo įstaigą 2/5 noriu pasakyti, kad esate vidutinės valgyklos lygio, su maisto kainomis lenkiančiomis net kai kurias Palangos kurorto maitinimo įstaigų kainas.
Maistas nevertas tų pinigų, kurių jūs už jį užsiprašote, ir tikiuosi, kad kiti užsukę pas jus bus mažiau naivūs nei mes, ir jiems pakaks tik pažvelgus į kainas meniu, ir pastūmus meniu jį į šoną kilti ir vykti ieškoti kitos vietos prisėsti pietų.
Cepelinų gryčia
