Kaip ir anekdotus, taip ir eksperimentus padiktuoja gyvenimas.
Tad šis eksperimentas gimė dėka viešojoje erdvėje pastebėtos informacijos, kurios trumpa iškarpa pasidalinsime:
„D.Dundulis teigė, kad šviežios mėsos svorio padidinimas į ją suleidžiant vandens atperka pakavimo ir pakuotės kaštus, leidžia ją parduoti su didesniu pelnu. „Ar ant tokios mėsos etiketės neturėtų būti nurodyta, kaip yra kai kuriose Vakarų šalyse, kad mėsa „su pridėtu vandeniu“, o taip pat pridėto vandens kiekis procentais?“, – svarstė jis.”
Manau daugeliui smalsu, ar tos kalbos pagrįstos ar ne, o jei pagrįstos tai ant kiek.
Kad niekas neapkaltintų mūsų jog šį eksperimentą užsakė Norfa tinklas, nusprendėme testuoti ne pakuotėse parduodamą skerdieną, bet tą, kurią galime įsigyti PC sveriamą mėsos skyriuose, nes kas žino, gal ir mėsos skyriuose mėsa yra „gardinama” įvairiais skysčiais norint padidinti jos svorį.
Kad eksperimentas būtų įdomesnis, nusprendėme testuoti lietuvių vasarą šašlykų sezono metu perkamiausią kiaulienos sprandinę ir vištienos filė, dėl kurios esame taip pat matę vartotojų nusiskundimų.
Eksperimente dalyvaus populiariausi Lietuvos prekybos tinklai: IKI, Maxima, Norfa ir Rimi.
Eksperimento esmė: nupirkti apie 0,5 kg. kiaulienos sprandinės ir 1 vištienos filiuką, juos negardinus jokiais prieskoniais kepti kepsninėje iki rekomenduotinos temperatūros ir vėliau pasvėrus nustatyti mėsos ir paukštienos prarastą svorio dalį procentais.
IKI mėsos skyrius
Maxima mėsos skyrius
Norfa mėsos skyrius
Rimi mėsos skyrius
Problemų nupirkti kiaulienos sprandinės, ar vištienos file neturėjome nei Maximoje, nei Rimi, ir net mažytė IKI parduotuvėlė asortimente turėjo mus dominančią mėsą.
Vienintelė „nepasiruošusi” buvo Norfa, kurioje gavome tik vištienos file, o apsilankę net 2 Norfa parduotuvėse Klaipėdoje, neradome nei vienoje kiaulienos sprandinės, tad teko eksperimento dėlei paimti kiaulienos sprandinės kepsnį su kaulu.
Tad naudodamasis proga noriu kreiptis į p. Dundulį, esu girdėjęs ne viename jūsų pasisakyme, kokia šviežia mėsa jūsų tinklas prekiauja, ar ne laikas būtų nustoti girtis ir užsidėjus baltą prijuostę eiti pagelbėti mėsos išpjaustytojams palaikyti normalią paklausą?
Taip sakant papildant asortimentą kiaulienos sprandine, nes kepti kiaulienos šašlykai iš sprandinės ar mentės gaunasi ne tokie skanūs.
Eksperimentui pasiruošėme: sužymėjome iešmus, nubraukėme dulkes nuo svarstyklių.
Apačioje pridėtoje filmuotoje medžiagoje matysite procesą, kurio metu buvo supjaustyta kiauliena ir sumauta ant iešmų, tik vištieną kepėme nepjaustytą.
Tie kas nežinote, tai kad neperkeptumėte mėsos, stebėkite, jog vidinė vištienos temperatūra pasiektų 72-74 ° C. Tuomet vištiena išliks minkšta ir išvengsite nereikalingo sulčių praradimo, o tobulai sultingam kiaulienos sprandinės šašlykui iškepti optimali vidinė temperatūra yra 68–70 °C. Tai garantuoja, kad mėsa bus visiškai saugi valgyti, bet neišsausės ir išliks minkšta.
Būtent kepant tokios temperatūros ir buvo mūsų tikslas, tam kad visos mėsos iškeptų tuo pat metu, ant kepsninės keitinėjome vietomis iešmus, kad visi gautų panašios kaitros.
Ne mažesnė baimė nei mėsa indžektuota skysčiu, pas daugelį yra kepant vištieną jos paviršiuje pastebimos baltos išskyros, putų pavidalu.
Dėl jų pergyventi nereikėtų, nes tos baltos putos ir skystis, kurie sunkiasi iš vištienos filė kepant ją ant grilio, yra natūralus baltymo (albumino) ir mėsos sulčių mišinys. Tai visiškai nekenksminga ir normalu.
Tad grįžkime prie eksperimento – naudodamiesi termometru mėsos neperkepėme.
Pirmiausia pasversime kiaulienos sprandinę.
Bet prieš paskelbiant skaičius noriu jus informuoti apie viešai visiems pasiekiamą statistiką, kuri nusako kiek kepdama mėsa praranda savo pirminio svorio.
„Kiauliena kepama praranda apie 30–40% savo svorio.
Tikslus skaičius priklauso nuo mėsos riebumo ir kepimo trukmės:
• Liesa mėsa (pvz., išpjova) praranda daugiau svorio (apie 35–40%), nes išgaruoja vanduo.
• Riebesnė mėsa (pvz., sprandinė, šoninė) praranda mažiau (apie 25–35%), nes tirpstantys riebalai iš dalies sulaiko drėgmę.
Kepdama vištienos filė praranda apie 20–25 % savo svorio.
Jei krūtinėlę perkepsite skaičius gali išaugti ir iki 30 %.”
Kepta IKI kiaulienos sprandinė.
Pirkta buvo – 539 g.
Iškepus liko – 436 g.
Prarasta svorio – 19,10 %
Kepta Maxima kiaulienos sprandinė.
Pirkta buvo – 574 g.
Iškepus liko – 475 g.
Prarasta svorio – 17,24 %
Kepta Norfa kiaulienos sprandinė su kaulu.
Pirkta buvo – 412 g.
Iškepus liko – 312 g.
Prarasta svorio – 24,27 %
Kepta Rimi kiaulienos sprandinė.
Pirkta buvo – 488 g.
Iškepus liko – 392 g.
Prarasta svorio – 19,67 %
Kaip matote nei vieno prekybos tinklo kiaulienos sprandinė neviršijo leistinos „nuokepio” normos.
O kaip su vištienos file?
Kepta IKI vištienos filė.
Pirkta buvo – 298 g.
Iškepus liko – 238 g.
Prarasta svorio – 20,13 %
Kepta Maxima vištienos filė.
Pirkta buvo – 300 g.
Iškepus liko – 233 g.
Prarasta svorio – 22,33 %
Kepta Norfa vištienos filė.
Pirkta buvo – 316 g.
Iškepus liko – 255 g.
Prarasta svorio – 19,30 %
Kepta Rimi vištienos filė.
Pirkta buvo – 282 g.
Iškepus liko – 224 g.
Prarasta svorio – 20,57 %
Šis eksperimentas parodė, kad nei viename iš minėtų prekybos centrų kiaulienos sprandinė ir vištienos filė nėra papildomai „indžektuojama” vandeniu, norint padidinti jos svorį.
Tad mieli skaitytojai pirkdami mėsą atkreipkite dėmesį į jos išvaizdą ir kainą, bei asortimentą, o baimes dėl dirbtinai „išpūsto” mėsos svorio pamirškite.
