Karas Ukrainoje
Kartais ir centre sostinės pasitaiko sakyčiau, klaikios patirtys 
.
Vakare, išėję pasivaikščioti, sugalvojome tiesiog išgert po taurę kažko šalto, su šiaudeliais ir ledukais 
. O, radom laisvų staliukų, restoranas tiesiog Talino širdyje, Rotušės aikštėje 
.
Prieina toks vaikinukas, nuuu… apsirengęs padavėjo apranga, perspėja, kad yra tik gėrimai, maisto nėra. OK, mes to ir atėjom 
. Išsirenku Mohito. “Padavėjas” atėjo priimt užsakymą ir jau nemokėjo paaiškinti, kuo skiriasi kelių rūšių mohitai, kadangi buvo estiškai, tai norėjau išsiaiškinti. Ai, vieną jis išvertė – tipo, braškinis. Paklausus apie kitą, sulaukiau atsakymo – “kitokia uoga”!!! 
Ok, sakau, vieną braškinį, kitą klasikinį. Ir niekad nebūčiau pagalvojus, kad tuo galiu įvesti vaikinuką į paniką . Nesupratau, kodėl .
Žiūriu, kad jam šakės, pagailėjau, sakau – du klasikinius . Po 20 min laukimo, mano žmogaus pastebėjimų, kad tas padavėjas “kiba pats darys kokteilius”, ateina “išsvajotas” užsakymas .
iesiog stiklinėje be jokio ledo, kažkoks skystis skaidrus, pora mėtų lapelių ir ketvirtis laimo. Net šiaudelio nėra!!! Ir jis šiltas!!! . Nelabai supratau situacijos, tad klausiu, “o kur, mielasis dingo ledas?”. Gavau atsakymą – ledo neturime. Shit! Nu gurkštelėjau.
Ble!!! Ten grynas romas net nekvepiantis mėta! . Leidau suprasti, kad to gerti neįmanoma, ir pirmą kartą gyvenime atsistojau ir išėjau iš “baro” palikus tvarkytis pačiam “padavėjui” su savo problemom. Buvau pikta, kaip širšė… blem, centras, kur vien turistai, “restoranas”, kuris 21 valandą vakaro nebeturi barmeno, sugebančio plakti kokteilius, padavėjo, sugebančio normaliai bendrauti . Tik vėliau paskaičiau atsiliepimus apie “restoraną” “Burgers and ribs“.
Bet mes tiesiog norėjom išgerti po taurę kokteilio… negi dėl tokio nieko teks nuolat atsiliepimus skaityti?!
Pikti dar paklaidžiojom ir prisėdom kitam bare. Ir pavadinimas, ir, padavėja, ir meniu pakėlė nuotaiką. Ir mes vis tik išgėrėm savo kokteilius su nuotaika, bare “Mood” 
.
Nuotrakos baisiojo Mojito gaila neturiu. Vaikinukas susirinko jį greitai ir nubėgo vėl kažką, matyt, eksperimentuoti arba kitą youtubės kanalą įsijungti, iš kur galima nužiūrėti, koks gi iš tikro turi būti mojito .
Bet, tiesą sakant, buvau tokia pikta, kad net ir nebūčiau pagalvojus apie nuotraukas… turiu nuotrauką tik iš to gerojo baro, kuriame mes pagaliau atsigėrėm 
Teksto autorė: Ruta Lukosiunaite Savickiene
P.s. pagrindinė nuotrauka asociatyvi, parinkta Riebaus katino, tik tam kad nežinantys kaip atrodo “Mojito” kokteilis susidarytų bent kažkokią nuomonę, ko tikėjosi Rūta užsisakydama šį kokteilį restorane “Burgers and ribs“
