Kuo Reikšmingi šie Metai, Ko Tikimės Iš Ateinančiųjų?

Nors gyvename gana įtemptu metu, pašnekovų nuotaikos – optimistinės. Visi kuria ateities planus, tikisi, kad ateinantys metai bus geresni ir visai neburnoja ant besibaigiančiųjų. Birutė PETRIKYTĖ, dainininkė Buvau maloniai nustebinta, kai paskambino Rosita Čivilytė ir pasakė, kad mane labai norėtų matyti projekte „Lietuvos balsas“. Tada man reikėjo ieškoti savo partnerio, čia jau buvo truputėlį sunkiau, nes niekas nenori dalyvauti dėl galimų apkalbų, dėl to, kas bus, jeigu nepereisime į kitą turą. O aš pagalvojau, bus visai linksma, va, nuvažiuosiu į Vilnių, nors man ir mano kaime visai gerai. Tai bus kaip ir prasiblaškymas, susitikimas su žmonėmis. Pasikviečiau savo draugą verslininką Igorį Jarmolenką, turintį savo piceriją Vilniuje, ir jis sutiko. Bet nesakiau jam, kad čia konkursas, jis manė, kad mes kaip svečiai padainuosime. Iš pradžių jam buvo šokas, bet paskui apsiprato, viskas jam gerai. Mes jau tas vadinamąsias akląsias laimėjome ir dabar jau sausio 5 d. prasidės visos linksmybės. Bus antras turas, o jeigu pereisime, ir trečias. Kad ir kaip būtų, tai yra tam tikras ir organizmo, ir kraujo pasikeitimas – kaip kalnuose (juokiasi), aš džiaugiuosi. Šie metai buvo neblogi. Galų gale mes jau pradėjome dirbti. O anie metai ne tik mūsų šeimai, bet ir visai Lietuvai, ir visam pasauliui buvo sunkūs koronaviruso metai. Dar viena atmaina jo liko. Gal šita jau bus paskutinė ir tada galėsime ramiai gyventi. Šiaip ar taip, viskas yra gerai, mes esame sveiki, čia tikriausiai didžiausia Dievo dovana. Planuoju rugpjūtį rengti savo šlagerių festivalį Palangoje. Jis reprezentacinis, tarptautinis. Dėkoju „Vakarų ekspresui“, kuris visada rėmė šį mano festivalį. Yra tos veiklos. Pernai per patį karantiną mes su dukra Andželika kaip duetas pristatėme dainą „Amžina“, Stano muzika ir tekstas. Buvo ir gražių dalykų, didelių blogybių per šiuos metus neįvyko. Ir norisi visiems žmonėms palinkėti, kad džiaugtųsi kiekviena diena, kad viskas jiems gražiai klostytųsi, stiprybės, laimės, sveikatos, džiaugsmo ir visokių kitokių gerų dalykų. Linkių gerų trumpų emocijų. Emocija yra pagrindinis daiktas mūsų gyvenime, kuris atneša bent kiek laimės. Tos laimės minutės mums yra labai reikalingos. Olesia ŽURAVLIOVA, grožio studijos vadovė Šitie metai buvo ypatingi: labai energingi, atnešė daug projektų, gražių emocijų, puikių darbų su komanda. Jie susiję ir su naujos kosmetikos išleidimu, ir šeimoje buvo malonių momentų. Metai aktyvūs, buvo daug darbo, bet kartu labai žavingi. Kiti bus Tigro, tai yra mano metai. Todėl manau, kad taip pat sėkmingai keliausiu ir jais. Labai norėčiau, kad žmonės pozityviai žvelgtų ir į dabar esančią situaciją, išmoktų gyventi joje. Labai norisi pamatyti klaipėdiečių užsidegimą, naują požiūrį į viską, kad tai, ką jaučiame mes su komanda, pasklistų ir mūsų aplinkoje. Mūsų irgi laukia daug naujų projektų, tikiuosi, nesustosime, užteks energijos judėti toliau. Pažadų sau duodu labai daug prieš sausio 1 d., nuo Naujųjų metų norisi daug ką keisti. Sau linkiu, kad pavyktų nuosekliai judėti savo tikslo link. Mano viena pusė visą laiką būna paskendusi darbuose, o kita nori atsigręžti į save. Mano tikslas – surasti balansą tarp tų dviejų gyvenimų. Žydrūnas NAUJOKAS, žurnalistas Man šie metai buvo pandeminiai tikrąja ta žodžio prasme. Prasidėjo liūdnai – nuo koronaviruso mirė mano tėtis. O paskui toje pandeminėje situacijoje viskas klostėsi iš esmės gana neblogai. Žinoma, negalėjau kaip anksčiau kasmet išvažiuoti pakeliauti į užsienį, paatostogauti su vaikais ar pan., bet aš tą problemą išsprendžiau keliaudamas po Lietuvą. Šiemet turėjau labai gražių atradimų. Pirmą kartą radau laiko apsilankyti Suvalkijos sostinėje, apžiūrėti Marijampolę. Tikrai buvau sužavėtas. Teko pakeliauti ir po Dzūkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją ir Mažosios Lietuvos regioną. 2021-ieji buvo kelionių metai. Šiemet leidau sau labiau pailsėti, atsigauti nuo neigiamai veikiančios informacijos ir mus supančios aplinkos. Nors žurnalistai retai būna optimistai, tikiuosi, ir šiais metais, beje, tikėjausi ir pernai, kad nuo pavasario mes pradėsime gyventi ne tik šilčiau, bet, manau, bus suvaldyti tie virusai, mes vėl grįšime į įprastus ritmus, pradėsime keliauti gal ir toliau, ne tik po Lietuvą. To be galo pasiilgta. Na, žmonės – tokios būtybės, jie socialūs, nori bendrauti su savo artimaisiais, lankytis koncertuose, teatruose, daryti viską, ką buvo įpratę. Aš tai jau dariau ir šiais metais ir, manau, dar sėkmingiau darysiu ateinančiais. Šiemet mane nustebino abiejų Klaipėdos teatrų gerų spektaklių gausa. Buvau sužavėtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymo „Orfėjas pragare“, nepakartojamo „Skrajojančio olando“, šokio spektaklių, Klaipėdos dramos teatro spektaklio „Varovai“, kuriame mačiau tokį gerą aktorinį darbą, kokio seniai nebuvau matęs. Spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba “Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis” – ne tik šių metų įvykis, jis bus žiūrimas dar kelerius metus. Taigi mūsų menininkai nesnaudė šiais metais. Ir ateinančiais metais tikiuosi išvysti ką nors bent jau panašaus. Šiemet per gimtadienį man žmona palinkėjo susigalvoti iššūkį, kurį turėčiau įgyvendinti iki kitų metų gimtadienio. Kol kas tik penktadalį jo įvykdžiau, bet dar turiu gerą pusmetį. Visiems linkiu artėjančių Naujųjų metų proga susigalvoti sau iššūkių, nesvarbu, ar išmokti užsienio kalbą, ar nukeliauti į dar neregėtą vietą, ar pamatyti labai vertingą spektaklį, ir pasistengti juos įgyvendinti per kitus metus. Evelina ŠIMELIONĖ, aktorė Mūsų šeimai šiemet svarbus taškas buvo tai, kad vyko renginiai, spektakliai, repeticijos, nereikėjo būti labai izoliuotiems. Ir dabar per šventes turime darbo. Vaikai jau paaugo, jiems reikia skirti daugiau dėmesio, tad ieškome balanso tarp namų ir darbų. Man prasidėjo naujas etapas: nuo kovo pradėjau dirbti Miško mokykloje, dėstau muziką vaikučiams. Visiškai įsimylėjau mišką ir buvimą jame. Šalia teatro tai naujas mano mėgstamas atradimas. Dar tapau Kūrybinių jungčių kuratore. Nuėjau į tokį mokymo ir mokymosi procesą, nes teatro man šiais metais, priešingai nei vyrui Gyčiui, buvo mažiau, atsirado svarbi pusiausvyra tarp namų ir darbų. Paskutinę metų dieną planuosime, ką reikėtų padaryti kitais, įvertinsime, kiek išsipildė tai, apie ką svajojome pernai. Vienas dalykas, kurio neišpildėme šiemet, – nenuvežėme vaikų į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Tai reikės perkelti į kitus metus. Donatas VAIČIULIS, fotografas Šie metai gana išskirtiniai, nes prieš kelis mėnesius išsikraustėme su šeimyna iš Klaipėdos gyventi į Vilnių. Kiek neįprasta čia: nėra vėjo, ne taip šalta, nors termometras gal ir daugiau rodo, bet automobilių kamščių daugiau. Į Klaipėdą labai dažnai parvažiuoju. Dalyvavau Klaipėdos miesto vizualinio koncepto pristatyme. Kiek įmanoma, dar dalyvauju toje veikloje, nes Klaipėda – savas miestas, joje esu praleidęs daugiau nei pusę savo gyvenimo, dar joje mano namai. Kitais metais tikiuosi mažiau dirbti, norėčiau daugiau pailsėti. 2021-ieji buvo intensyvūs metai. Per karantiną buvo gerai tuo atžvilgiu, kad galėjome atsipūsti, pabūti su šeimomis. O dabar viskas grįžo ir viskas vyksta dvigubai sparčiau. Visi nori atsigriebti, tai ir darbai suintensyvėjo. Todėl noriu kiek ramesnių metų. Planavau ir šiemet pradėjau studijuoti rinkodarą, ne universitete, individualiai, gavau tam tikrus sertifikatus. Tai tęsiu ir kitais metais ir tikiuosi, kad mokslams metų užteks. Fotografuoju jau beveik dešimtmetį. Žiūrėdamas į ateitį noriu šiek tiek keisti profilį, gal daugiau dirbti rinkodaros srityje. Neinu jaunyn. Jauni fotografai gali lakstyti, galiu nespėti su jais. Laura BREKKE, kulinarinės studijos „Čiop Čiop Klaipėda“ savininkė, virtuvės šefė, kulinarijos dėstytoja Buvo kosminiai metai. Kadangi pernai neturėjome Kalėdų ir nešventėme, buvome visi uždaryti, tai dabar turėjome labai daug darbo ir veiklos. Iki šiol pas mus eina tuntai žmonių. Nuo lapkričio tris karus per dieną švenčiame Kalėdas. Visi yra žiauriai pasiilgę vieni kitų, nori švęsti vieni su kitais. Metai buvo nuostabūs. Žmonės pas mus ateina ir praleidžia keturias valandas. Jie kartu su manimi eina į virtuvę ir gaminasi sau trijų patiekalų šventinius pietus. Darome viską, ką žmonės užsisako. Populiariausios yra jūros gėrybės, antiena ir ėriukas. Asmeniniame gyvenime jokių pokyčių, nes dabar tik dirbame. Tikiuosi, kad kiti metai bus tokie pat geri kaip šie, kad visi nebūsime uždaryti ir toliau dirbsime taip smagiai, kaip šiemet antrą metų pusę. Algis KILIS, saksofonininkas Metai, kaip muzikoje, buvo labai dinamiški ir kontrastingi: buvo ir forte, ir piano, ir minoras, ir mažoras. Kaip ir visus žmones, mane paveikė pandemija, beprasmės netektys dėl jos. Labai nustebino ypač kai kurių jaunų žmonių arogancija, nekultūringumas, dėkingumo stoka ir t. t. Aš ramybę randu muzikoje, kūryboje ir tuo džiaugiuosi. Kitais metais, tikiuosi, spaustuvė išleis mano kūrybos saksofonui leidinį, knygelę jaunimui. Bus paliktas šioks toks pėdsakas. Baigiantis metams mintyse susidėlioju, ką darysiu kitais, kokie bus mano prioritetai. Itin daug ko susidėlioti neturiu. Džiaugiuosi, kad pagaliau sugrįžo meilė muzikai. Viskas vyksta dėsningai. Mane supa geri žmonės, o nuo tų, kurie nepakantūs, atsiriboju. Redakcijos archyvo ir asmeninio albumo nuotr.