Algoritmai ir robotai atims iš žmonių šimtus profesijų, tačiau jas pakeis naujos užimtumo rūšys, rašo istorikas ir knygos „Homo Deus: glausta rytojaus istorija“ autorius Yuvalis Noah Harari savo skiltyje „The Guardian“. Virtualių pasaulių dizainerio profesija ateityje bus itin populiari. Tačiau ne visi gebės ją įvaldyti. „Darbas pareikalaus kūrybiškumo ir lankstumo ir kol kas neaišku, ar 40 metų bedarbis taksistas ar draudimo agentas galės persikvalifikuoti ir tapti virtualių pasaulių dizaineriu“, – rašo Harari.
Net jei tradicinių profesijų atstovai sugebės surasti naujų specializacijų, pasaulis ir toliau keisis. Po kurio laiko kiekvienam specialistui teks „atrasti“ save iš naujo, įsitikinęs Harari. Ateities problema bus ne tik naujų vietų, bet ir profesijų, kuriose žmogus pasirodys geriau nei algoritmai, kūrimas.
„Iki 2050 metų susiformuos nauja žmonių klasė – nenaudinga klasė. Ji apims ne šiaip bedarbius žmones, bet žmones, kurie apskritai nesugebės gauti jokio siūlomo darbo“, – rašo istorikas.
Nenaudinga klasė negyvens skurde – technologijų plėtra lems kapitalo kaupimą ir leis išmokėti piliečiams besąlygines bazines pajamas. Ateities problema taps ne pinigų, bet užimtumo ir pasitenkinimo jausmo nebuvimas. Jei žmonės neturi veiklos ir konkrečių tikslų, jie pradeda kraustytis iš proto, įsitikinės Harari.
Izraelio istoriko teigimu, ateityje daugelis atras save kompiuteriniuose žaidimuose. „Ekonomikos prasme nereikalingi žmonės galės leisti vis daugiau laiko trimačiuose virtualiuose pasauliuose, kuriuose jie patirs daugiau emocijų, nei realiame gyvenime“, – rašo Harari.
Tūkstančius metų žmonės ieškojo gyvenimo prasmės virtualiuose, išgalvotuose vaizduose. Harari religiją ir vartojimą lygina su žaidimais. Abi šios konstrukcijos taip pat reikalauja, kad asmuo laikytųsi taisyklių ir ritualų mainais ir tam tikras naudas ir perėjimus į naujus lygius.
Jau šiandien daugelis atsisako dirbti ir leidžia laiką žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Remiantis amerikiečių ekonomistų tyrimų, 22 proc. amerikiečių vyrų be aukštojo išsilavinimo per pastaruosius 12 mėnesių nedirbo nė dienos. Amerikos darbo statistikos biuro duomenimis, per pastaruosius 15 metų žemos kvalifikacijos darbuotojų laisvo laiko kiekis padidėjo 4 valandomis per savaitę, o 3 valandos iš šio papildomo laiko skiriamos kompiuteriniams žaidimams.
Harari mano, kad 2050 metais žmonės tyrinės naujus žaidimų scenarijus – arba kompiuterinių žaidimų formatu, arba naujų religijų ir ideologijų formatu. Gyvenimo prasmė bus sukoncentruota į naujas veiklos rūšis ir naujus ritualus. Istoriko teigimu, darbas buvo gyvenimo prasme tik tam tikrais istorijos laikotarpiais ir tam tikrose pasaulėžiūros sistemose.
Savo knygoje „Homo Deus: glausta rytojaus istorija“ Yuvalis Noah Harari aprašo galimas ateities religijas. Jis mini dataizmą – naują ideologiją, anot kurios žmogus prarado savo dominuojantį vaidmenį skaitmeniniame pasaulyje ir tapo nereikalinga grandimi. Kita vertybių sistema – technogumanizmas – remiasi žmogaus gebėjimų ugdymu neuroninių sąsajų ir kiborgizacijos pagalba. Harari prognozuoja, kad link 2100 metų Homo Sapiens nebeegzistuos kaip rūšis, kadangi žmonija pati save modernizuoja naudodama dirbtinį intelektą ir biotechnologijas.
