„Žiūrėsime, kokie bus tolesni Vyriausybės sprendiniai. Ar bus imamasi priemonių nacionaliniu mastu, ar vis dėlto bus palikta spręsti pačioms savivaldybėms“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Dirgėlienė. Nuotoliniam ugdymui pasiruošta Šiandien vyko nuotolinis Savivaldybės specialistų pasitarimas siekiant išsiaiškinti, ar, jeigu Vyriausybė nuspręstų, kad būtina pereiti vėl prie nuotolinio mokymo, Klaipėdos ugdymo įstaigos būtų tam pasiruošusios. „Taip, mes esame tam pasiruošę, jeigu būtų priimtas toks Vyriausybės sprendimas. Bet ministerijų atstovai sako, kad tai nebūtų geriausias sprendimas, reikėtų vis dėlto palikti kontaktinį mokymą. Pirmadienis buvo pirma diena, kai vaikai grįžo į mokyklas po atostogų. Tą pačią dieną buvo daromi testai vienai grupei, antradienį kitai“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Jos žiniomis, vakar uostamiestyje buvo sergantys 22 vaikai ir 5 darbuotojai, iš kurių du pedagogai. „Mūsų ugdymo įstaigose situacija yra gana teigiama, nėra židinių, tai labai svarbu. Ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras akcentavo, kad tokių židinių mokymosi įstaigose nėra kaip anksčiau. Serga tik vienas kitas darbuotojas. Netrukus sužinosime, kokia yra situacija po sugrįžimo į mokyklas. Penktadienį, kai bus padaryti visi testai ir mokyklose, paaiškės tikroji padėtis“, – sakė A. Dirgėlienė. Lovų ligoninėse dar yra Vakar COVID-19 situacija aptarta ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Pasak A. Dirgėlienės, klaipėdiečių sergamumas yra smarkiai išaugęs. Naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų sausio 10 d. buvo 1 758,4. Tai didesnis rodiklis nei visos Lietuvos, kuris buvo 1 144,4. Vakar dienos duomenimis, uostamiestyje sirgo 2 185 klaipėdiečiai. Administracijos direktoriaus pavaduotoja informavo, kad Klaipėdos ligoninėse padėtis dėl lovų užimtumo yra geresnė nei šalies. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš 100 lovų užimtos 57, Intensyvios terapijos skyriuje iš 20 lovų užimtos 11, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje iš 15 lovų užimtos 6, Intensyvios terapijos skyriuje iš 6 lovų – tik dvi, o Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje iš 66 lovų – 47, Reanimacijos skyriuje – 5, Klaipėdos vaikų ligoninėje iš 20 lovų – tik dvi. „Taip, Klaipėda sergamumo atžvilgiu užima šalyje nuo apačios pirmą vietą. Bet ir visa Lietuva yra nuspalvinta juodai, gal tik vienintelė raudona zona yra Tauragės pasienyje“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja. Kodėl? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas patvirtino, kad blogąja prasme Klaipėda pirmauja Lietuvoje. Antroje vietoje – Vilnius, paskui Kaunas, tada eina kurortai Druskininkai, Palanga. Statistiniai duomenys rodo, kad apie 36,8 proc. COVID-19 užsikrečiama šeimose, 7,8 proc.- kitomis aplinkybėmis, o renginiuose – tik 1,1 proc. Paklaustas, kas lėmė, kad Klaipėda išsiveržė į pirmaujančiųjų gretas, nes Kalėdas ir Naujuosius metus šventė visa Lietuva, R. Grigaliūnas atsakė: „Palanga per šventes buvo sausakimša. Viruso platintojai galėjo būti žmonės, nejaučiantys simptomų. Į Klaipėdą taip pat atvyko dalis žmonių ir giminių aplankyti, ir pabūti pajūryje. Neringoje irgi rodiklis po truputį auga. Sausio 1 d. jis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų buvo 330, o sausio 10 d. – jau 1 016. Ten gyventojų mažai, tad keli atvejai labai padidina rodiklį. Be to, vyko masiniai renginiai uždarose patalpose.“
