Šiuo metu Lietuvoje veikiančios yra dvi kadetų mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus Kaune, gyvuojantis jau 9 metus, ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Pilietinio patriotinio ugdymo kelią pasirinkusi Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija susiduria su tam tikromis problemomis. Planuojama kurti ir oro kadetų mokyklą Smalininkuose bei Radviliškyje, kurios rengtų jaunimą aviacijai ir su ja susijusioms sritims.
Turi rengti elitą
„Manau, labai svarbu mums žinoti, kam tos mokyklos yra steigiamos. Jau seniai kalbu apie tai, kad tokiose mokyklos turi būti rengiamas Lietuvos politinis, karinis, jūrinis ir kt. elitas. Turime pripažinti, kad mūsų mokyklose pilietiškumas yra nuvalkiota samprata, jo, galima sakyti, nemokoma. Didžiulis skirtumas, ar baigęs mokyklą išvažiuosi į Airiją, Angliją ir apie Lietuvą nenorėsi net galvoti, ar dirbsi čia ir stengsiesi gražinti Lietuvą. Pasitarime buvo pateiktas pavyzdys, kad iš baigusiųjų P. Plechavičiaus kadetų licėjų į užsienį išvažiavo tik vienas žmogus. Profesorius Valdas Rakutis, vienas iš susitikimo iniciatorių, akcentavo būtent pilietinio prado ugdymo aspektą. Manau, kadetų mokyklos turi mokyti vaikus, kad jie būtų pasirengę ginti tėvynę, būtų pilietiški, socialiai atsakingi žmonės“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos vicemeras A. Cesiulis.
Turi atvesti į doros kelią?
A. Cesiuliui žinoma, kad kai steigėsi Klaipėdos kadetų mokykla, į ją buvo siunčiami mokiniai, kurie turėjo drausmingumo problemų, vaizdžiai tariant, tie, kurių kitos mokyklos nenorėjo. To dalyko neišvengė ir Kauno licėjus.
„Taip, į tokias mokyklas labai dažnai atvedami probleminiai vaikai. Su laiku tas dalykas turėtų pasikeisti. Kauno licėjui jau nebėra problemų dėl norinčiųjų mokytis toje mokykloje. Ten jau pradėta moksleivius atsirinkti. Problema tik ta, kad Kaunas gali tenkinti tik kauniečių poreikius. Bet yra labai nemažai vaikų ir tėvų, kurie labai norėtų, kad jų vaikai mokytųsi toje mokykloje dėl įvairių priežasčių: galbūt dėl pilietinio prado ar dėl vyriškumo mokyklos, ar kt. Joje formuojami kariniai įgūdžiai, dėstomi teisiniai pagrindai ir t. t. Ko gero, didžioji dalis tėvų vis dėlto dar mano, kad tos mokyklos turi atvesti vaikus į doros kelią, nes jose griežta tvarka“, – savo mintis išsakė Klaipėdos vicemeras.
„Mes augame dėsningai, kaip ir buvo planuota. Pirmus metus pradėjome su 82 mokiniais, dabar jau turime 172. Kasmet pritraukiame po dvi klases. Gal pirmais metais ir buvo požiūris, kad reikia rinktis tą mokyklą dėl drausmės. Man atrodo, jog dabar nebemanoma, kad ši mokykla vaikus sudrausmins ir perauklės. Jau pasikeitė šiek tiek ir moksleivių kontingentas. Džiaugiamės, kad ateina vaikai iš nemažų lūkesčių turinčių šeimų, suprantančių, ką šita mokykla gali duoti. Situacija keičiasi. Džiugu, kad šalyje jau vyksta šioks toks judėjimas dėl kadetų mokyklų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos kadetų mokyklos direktorė Gražina Skunčikienė.
Tik kauniečiai, tik klaipėdiečiai
Tačiau tokius ugdymo poreikius gali tenkinti tik kauniečiai ir klaipėdiečiai. Tokios galimybės neturi tų miestų ir rajonų vaikai, kuriuose tokių mokyklų nėra. Ir Klaipėda, ir Kaunas galėtų priimti vaikų iš kitų Lietuvos miestų, bet iškyla bendrabučių problemos.
„Turiu informacijos, kad Klaipėdos kadetų mokykloje mokytis norėtų nemažai ir Klaipėdos, ir kitų rajonų vaikų. Seniai kalbu, kad reikia kelti klausimą dėl bendrabučio įsteigimo uostamiestyje. Tam būtinos investicijos, bet galėtų mokytis daugiau vaikų. Klaipėdoje kol kas yra tik pagrindinė kadetų mokykla: vaikai mokosi tik iki 10 klasės. O mūsų tiklas – ji turi tapti gimnazija, kaip Kauno licėjus. Pagal dabar galiojančią tvarką pretenduoti į gimnazines klases, t. y. į 3-4 klases, gali tos mokyklos, kurios turi ne mažiau kaip po 2 klasių komplektus“, – kalbėjo A. Cesiulis.
IŠLAIKYMAS. Kadeto išlaikymui per metus skiriami 8 tūkst. eurų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Svarbu ir finansiniai dalykai
Be abejo, labai svarbūs yra ir finansavimo klausimai. Jau iškilo problemų P. Plechavičiaus licėjui, nes Kauno savivaldybė nebenori remti tos mokyklos finansiškai. Dabar ji skiria apie 0,5 mln. eurų vadinamosioms minkštosioms priemonėms išlaikyti. Licėjus Kaune atsirado Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyva. Paskui ji perėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinion. VRM skyrė nemenką finansavimą, vėliau prisidėjo ir Kauno savivaldybė.
„Klaipėdos savivaldybė daro viską, kad stiprintų kadetų mokyklą, nors jos išlaikymas mums yra gana didelė našta. Vieno vaiko išlaikymas kitose mokyklose per metus kainuoja 2,5-3 tūkst., o kadeto – 8 tūkst. eurų. Mes jau įdėjome daugybę lėšų į tos mokyklos prikėlimą iš numirusiųjų. Ji dabar gerai tvarkoma, yra remontuojama ir gerokai pasikeitusi. Tikrai tikiu, kad ši mokykla turi perspektyvą. Po kokių 3-5 metų mes turėsime elitinį jūrų kadetų licėjų. Man labai patinka, kad verslas smarkiai remia tą mokyklą, pavyzdžiui, nuperka valtį ir kt.“, – sakė uostamiesčio vicemeras.
Klaipėdos kadetai jau pastebimi
A. Cesiulio manymu, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos lygis šiuo metu jau yra gana neblogas. Uostamiesčio kadetai jau atrodo gerai dalyvaudami įvairiose miesto šventės, jų mėlynos uniformos daro įspūdį. Uostamiesčio gyventojai mato, kaip šita mokykla auga ir tampa pastebima.
Pasak Klaipėdos kadetų mokyklos direktorės G. Skunčikienės, iš valstybės mokykla gauna lėšų mokymui kaip ir kitos mokyklos pagal anksčiau vadintą mokinio krepšelį. O visi kiti dalykai: kadetų maitinimas, transporto išlaidos – Klaipėdos savivaldybės rūpestis. Jūreivystės, karybos ir laivybos programos neformaliojo ugdymo dėstytojus taip pat išlaiko Savivaldybė.
„Žinoma, kad ir mes turime problemų kaip ir visos mokyklos. Mes augame, auga ir mūsų poreikiai. Mums trūksta kompiuterių, norėtume įrengti antrą kompiuterių klasę. Šiek tiek trūksta lėšų vadovėliams kalbant apie ateitį. Vėl ketiname kreiptis pagalbos į Savivaldybę“, – sakė G. Skunčikienė.
Sudarys darbo grupę
Minėto susitikimo metu buvo nutarta sudaryti darbo grupę iš šiuo metu veikiančių kadetų mokyklų vadovų, savivaldybių merų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Taip pat atsižvelgti į puikiai veikiantį kadetų mokyklų modelį Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje ir Ukrainoje, bendradarbiauti su šių mokyklų atstovais ir gerąją patirtį panaudoti Lietuvoje.
Numatomas artimiausias bendras renginys – kadetų stovykla, į kurią rinksis vaikai iš Kauno, Klaipėdos, Radviliškio, Smalininkų, Alsėdžių ir Vilniaus mokymo įstaigų. Stovyklos programa bus grindžiama pilietiškumo ir patriotiškumo pagrindais, Lietuvos kariuomenės istorija. Joje bus ugdomas kadetų tarpusavio bendravimas.
VILTYS. Tikimasi, kad Klaipėdos jūrų kadetų mokyklą baigusieji bus savo šalies ir miesto patriotai. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
