Finansų ministerija informuoja, jog nuo liepos 1 d. Lietuvos ekonomiką pasieks daugiau nei pusė milijardo eurų, skirtų amortizuoti dujų ir elektros kainų augimo dalį gyventojams. Be šio sprendimo energijos kainos augtų 2-3 kartus.

„Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms, Vyriausybė žmonėms kompensuos dujų ir elektros kainų augimo dalį ateinantį sezoną, tam nuo liepos 1 d. skiriant 570 mln. eurų. Ši kompensacinė priemonė galios iki pat metų pabaigos ir leis gyventojams sumažinti kainų augimo spaudimą. Taip pat įgyvendindami 2,26 mlrd. eurų „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą, sparčiau padidinome senatvės ir šalpos pensijas, sumažinome dirbančiųjų apmokestinimą, išplėtėme šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir jų dydį. Tokia tarptautinių institucijų palankiai įvertinta Vyriausybės strategija yra teisingesnė“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Anot finansų ministrės, Vyriausybės sprendimai nuo birželio pradžios gyventojams garantuoja perkamąją galią stiprinančias priemones, užtikrinančias, jog pažeidžiamų visuomenės grupių pajamos būtų didesnės ne mažiau kaip 15 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Įgyvendinant didžiausią Europoje pagal šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį paketą, gegužės 17 d. patvirtintas 2022 m. biudžetas, kuriame – milijardas eurų pažeidžiamiausių gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo amortizavimui. Iš šio milijardo 570 mln. eurų skirti minėtam dujų ir elektros kainų augimo dalies kompensavimui gyventojams.

Taip pat gyventojų pajamų augimui, maksimaliai taikytino Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reiškia papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. Finansų ministerijos siūlymais, NPD per kiek daugiau nei metus jau padidėjo 35 proc. Negana to, padidintas NPD gyventojams galioja nuo 2022 m. pradžios.

Nuo birželio pradžios senjorai, neįgalieji, vaikus auginantys tėvai gauna didesnes pajamas. Senatvės pensijų didinimui papildomai skirta 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reiškia 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugs 69 eurais. Šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – skirta dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, auga apie 15 procentų.

Nuo liepos pabaigos taip pat startuoja paramos verslo transformacijai priemonė – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro naudojimo į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). Tam iš viso numatyta 90 mln. eurų. Šiemet priemonės įgyvendinimui skirti 5 mln. eurų, likusieji 85 mln. eurų – 2023-2024 m. Įmonės jau netrukus bus kviečiamos mažinti ne tik priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir tenkančią naštą dėl išaugusių energijos kainų. Persiorientavimas reikšmingai sumažins gaunamas sąskaitas už energijos vartojimą. Be to, renkantis atsinaujinančią energetiką bus sumažinama priklausomybė nuo galimų išorės veiksnių ateityje. Įmonėms bus siūlomi sprendimai keičiant šiuo metu naudojamus iškastinio kuro katilus į AEI priemones ar elektrą, taikyti biopriemones, modernizuoti pramonės įmonėse ir centralizuotam šilumos tiekimui naudojamas sistemas, gerinti šilumos akumuliavimą ir vandens saugojimą.

Primename, jog vasario mėnesį Vyriausybė sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai praėjusiam šildymo sezonui (iki balandžio 30 d.), kompensuojant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto bei skyrė 40 mln. eurų paramą saulės elektrinių įsigijimui arba įsirengimui namų ūkiuose.