Gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tai galima padaryti pildant prašymą elektroniniu būdu arba kreipiantis į savivaldybę. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų užtenka kreiptis vieną kartą – kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui, jei kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, praėjęs šildymo sezonas tapo iššūkiu – pagalbos prireikė daugiau žmonių.
„Kaip rodo specialistų duomenys, praėjusi žiema, nors buvo itin saulėta, bet ypač šalta. Iššūkių netrūko ir vis dar netrūksta kalbant apie energetinių išteklių kainas. Tai atsispindėjo ir sąskaitose už šildymą. Siekiame, kad ši našta taptų lengvesnė tiems, kuriems labiausiai stinga – galiojanti kompensacijų tvarka leidžia užtikrinti taiklią pagalbą sunkiausiai besiverčiantiems. Tad raginame žmones nelaukti paskutinės minutės ir jau dabar pateikti prašymą kompensacijoms gauti, išvengiant streso“, – sako ministrė.
Per 2025-2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 164,6 tūkst. žmonių. Tai yra 2 proc. daugiau, lyginant su 2024-2025 m. šildymo sezonu, kai vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Išlaidos kompensacijoms teikti 2025-2026 m. šildymo sezoną sudarė 69 mln. eurų. Prognozuojama, kad ateinantį (2026-2027 m.) šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 170,6 tūkst. gyventojų, o išlaidos – per 80 mln. eurų.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).
Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai).
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų(įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.
Pavyzdžiui, jei vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 810 eurų (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būsto šildymo išlaidų kompensuojamoji dalis būtų apskaičiuojama taip: (810 eurų – 699 eurai (3 VRP)) x 10 proc. = 11,1 euro. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (t. y. 50 kvadratinių metrų) turi mokėti ne daugiau kaip 11,1 eurų. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
Šaltinis: Nyksciai
