Gal man vienam atrodo, kad posakis – „močiučių Palanga”, paskutiniu metu nieko bendro su močiutėmis neturi?
Ir tuoj pabandysiu paaiškinti, kodėl taip pradėjau galvoti.
Visi mylime močiutes, ne išimtis ir aš, gal dėl to padariusios kokią „kliurką” močiutės susilaukia mažiau kritikos nei kiti.
Na kas gali ką blogo pasakyti moterėlei, kurios rankutės ir veidukas išvagotas šimtų raukšlelių, o tas ramus jų balselis, kurio besiklausydamas gali net prisnūsti, ir nesvarbu ką ji šnekės, verčia suklusti ir neprieštarauti.
Tad manau visi puikiai supratote, kad šioje apžvalgoje kalbėsime būtent apie močiutes.
Ir nors paminėjau kelias priežastis kodėl negalima kritikuoti močiučių, aš šioje apžvalgoje tai sau leisiu padaryti, nes tam yra kelios svarios priežastys.
Gal gana tų įžangų, pradedame.
Giminėje turime pora močiučių, kurios jau „n” metų mums pasakoja apie savo svajonę kada nors vasarą nuvykti į Palangą.
Tiksliai nepasakysiu, bet jau kokie 5 metai kaip aš atėjus vasarai siūlausi tą jų svajonę įgyvendinti savo lėšomis.
Ir lygiai tiek pat metų jos suranda begalę priežasčių nuo šio mano siūlymo atsisakyti.
Bet kaip sakoma liaudyje – lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Tad vieną dieną kalbėdamas su viena iš močiučių telefonu sužinau, kad jos abi pasiruošusios kelionei į Palangą.
Ilgai nelaukę, nes atidedant jos gali ir persigalvoti, vieną savaitgalį susisodinę močiutes į automobilį išlėkėme į Palangą.
Buvo toks senas serialas „Ilga kelionė per kopas”, senosios kartos atstovai atsiminsite, nes aš tada kai tą serialą transliavo per televiziją buvau dar pyplys, bet ir tai pamenu.
Kažkodėl būtent tą serialą prisiminiau eidamas kartu su močiutėmis Basanavičiaus gatve link Palangos tilto, nes ilga buvo ta mūsų „kelionė” Basanavičiaus gatve, nors trumpam buvo sustoję atsikvėpti tik kartą.
Štai jums dvi Baltijos jūros pakrantės atkarpos, kurias užfiksavau nuo Palangos tilto skirtingose jo pusėse.
Spėkite apie kurią jūros kranto dalį vėliau kelis kartus užsiminė močiutės?
Teisingai, kaip ir visi dienraščiai paskutinėmis dienomis, mato tik jūros atkarpas, kuriose vanduo žydi.
Nepavykus močiučių įkalbėti bent pabraidyti jūroje, nepasisekė joms įsiūlyti nei pasisukti Palangos ratu.
O sprendžiant iš to, kad ratas sukasi pustuštis, drąsesnių žmonių į Palangą kol kas dar neatvyko.
Pabandęs jas dar pakviesti pasivaikščioti Palangos Botanikos parke ir sulaukęs neigiamo atsakymo, paprašiau jas pačias pasiūlyti ką norėtų toliau veikti, nes mano fantaziją jau buvo išsekusi.
Pasirodo jos jau pavargo ir vienintelis ko nori prisėsti kokioje kavinė pailsėti, ir jei bus nebrangu pavalgyti.
Ir svarbiausia, kad kavinėje nebūtų triukšmo.
O kur rasti tokią kavinę, kurioje nesigirdėtų šurmuliuojančio Basanavičiaus g. aido.
Vienintelė tokia kol kas man žinoma vieta Basanavičiaus gatvėje – „Š eimos restoranėlis – Kišenė”.
Lyg jie ir Basanavičiaus gatvėje, bet kadangi „Kišenės” terasa randasi vidiniame kiemelyje, ji ne visų pastebima.
Užėjus į nuo pagrindinės „civilizacijos” pasislėpusią terasą pasijunti lyg laiko mašina perkeltas kažkur toli nuo Palangos Basanavičiaus gatvės šurmulio.
Vaikams terasoje sukurtas nemažas žaidimo kampelis, močiutes kiek išgąsdino, bet pamačiusios, kad jame nėra šėlstančių vaikų, dėl galimo triukšmo jų baimės kiek nurimo.
Sunkiausia močiutes buvo įkalbėti kažką išsirinkti valgyti, nes senoji karta matydama patiekalų kainas meniu – pirmiausia jas verčia į litus, tada į produktus, kuriuos už tą sumą būtų galima nupirkti parduotuvėje.
Jei jos būtų nežinojusios, kad už viską mokėsime mes, o ne jos, manau jos taip ir būtų likusios nieko nevalgiusios, nes kas jau kas, bet seni žmonės moka greit sukurti šimtą priežasčių tam, kad pateisinti vieną ar kitą savo apsisprendimą.
Nors močiutės iš gėrimų meniu buvo išsirinkusios vietoje gaminamo limonado ir stalo vandens, bet užkandžių, kuriuos mes užsakėme prie alaus, paskanauti neatsisakė.
Tie kas skaito mano apžvalgas, puikiai žino mano dažnai kartojamą frazę – pirmiausia mes pradedame valgyti akimis.
Tad pamatęs padavėjo atneštus užkandžius pasigedau juos gaminusio fantazijos, kuri pasibaigė šiek tiek papuošus sparnelius.
Traškio vištienos juostelės tempūroje – 10,00 €
Krevetės tempūroje – (6 vnt) – 11,00 €
Suprasčiau, kad tai būtų gruzdintuvėje pakepti pusfabrikačiai, bet paragavęs tiek krevečių, tiek vištienos juostelių supratau, kad žmonės krevetes ir vištieną paniravo vietoje prieš kepdami. Tad jei būtų kažkiek pažaista su patiekimu lėkštėje, aš šiems dviems užkandžiams jokių pretenzijų neturėčiau.
Šie du užkandžiai tiko ne tik mums prie alaus, bet ir patiko močiutėms geriančioms limonadą.
Barbekiu sparneliai 6 vnt – 6,00 €
Aitriosios paprikytės padėtos ant sparnelių kiek suklaidino, nes pagalvojau, kad jos lyg akcentas to, jog sparnelių glazūra bus aitroka, o iš tiesų buvo su nežymiu saldumu.
Tad po šiek tiek užkandę, mes stebėdami kaip rimtu veidu grilistas kepa svečių užsakymus, klausėmės močiučių pasakojimų kaip tarybiniais laikais buvo sunku gauti kelialapius į Palangą.
Prieš pradėdamas aptarinėti pagrindinius patiekalus noriu paprašyti manęs be reikalo nesmerkti, kad močiutėms užsakėme pigesnius patiekalus.
Tiesiog jos turėdamos daug laisvo laiko per daug prisiskaito straipsnių, kuriuose įvairiausio plauko specialistai aiškina apie grilintų patiekalų kenksmingumą sveikatai.
Suprantu jei kasdien ir po kelis kartus dienoje valgytume kepsninėje keptus įvairius mėsos patiekalus, tai gal ir galėtume kaip tai pakenkti savo sveikatai, bet kartą savaitėje save palepinę panašiais patiekalais tikrai labiau sau nepakenksite, nei sėdėdami šalia ką tik parūkiusio žmogaus.
Kadangi mes jaunimas valgėme grilio patiekalus tai norėčiau nuo jų ir pradėti pagrindinių patiekalų apžvalgą.
Sprandinės grill kepsnys (su bulvėmis ir daržovės) – 17,00 €
Nors kartu su sprandinės kepsniu ir buvo patiektas papildomas padažas, bet kepsniui pilnai pakako ir „paturbinto” morkytėmis čimičiuri padažo.
Man asmeniškai toks čimičiuri padažo papildymas smulkiai pjaustytomis šviežiomis morkytėmis labai patiko.
BBQ šonkauliukai(su bulvėmis ir salotomis) – 18,00 €
BBQ šonkauliuose patiko tai, kad juos gaminant nebuvo persistengta su glazūra, kurios buvo užtepta būtent tiek, kad joje šonkauliai neplaukė, o glazūra puikiai susigėrė į juos neleisdama jiems išsausėti.
Vištienos šlaunelių mėsa grietinėlės padaže su saulėje džiovintais pomidorais – 12,00 €
Na o šis patiekalas visos mūsų didelės kompanijos vardu buvo pripažintas tos dienos visų mūsų valgytų pagrindinių patiekalų lyderiu.
Puikus kainos ir kokybės santykis. Už 12 € gauni štai tokį įspūdingą vištienos šlaunelių mėsos patiekalą su saulėje džiovintais pomidorais grietinėlės padaže.
Vištienos didkepsnis(su bulvytemis ir salotomis) – 15,00 €
Firminis Kišenės karbonadas – 11,00 €
O šiuos du patiekalus valgė mūsų senjorės.
Vos juos pamačiusios ir dar nepradėjusios valgyti, jos pirmiausia abu patiekalus sukritikavo, ir vėliau tą pačią mintį kaip dievą myliu, kartojo su kiekvienu patiekalo kąsniu.
Įdomiausia tai, kad abiejų patiekalų skonis joms labai patiko, bet jų pyktį ir abiejų „stereo bambėjimą” sukėlė porcijų dydis, nes abi sugebėjo įveikti tik kiek daugiau nei pusę savo patiekalo.
Tad kartais net skanus patiekalas gali susilaukti kritikos.
Apie tai jos net pasiguodė padavėjui, kuris supratęs, kad prie mūsų stalo iškilo kažkokia problema pats priėjo prie mūsų pasiteirauti kas nutiko.
Bet pasakęs, jog tai ko jos nesuvalgys bus galima sudėti išsinešimui, jis sugebėjo tą močiučių „paniką” užgesinti.
Reziumuoju. Po šio apsilankymo Palangoje supratau, kad norint palepinti močiutes šiame kurorte geriausia jas pirmiau vesti pavalgyti, o tik vėliau bandyti parodyti Palangą.
Nes pavalgiusios močiutės atsigavo ir net pasiūlė dar kartą nukulniuoti iki Palangos tilto.
Tad jei kada būsite Palangoje ir norėsis pabėgti nuo Palangos šurmulio rekomenduoju šį šeimos restoranėlį Kišenę.
Jauku, yra net kur vaikams pažaisti, skanus maistas ir kainos gan draugiškos jūsų kišenei, nepamirštant kad randatės pačioje Palangos pagrindinėje arterijoje – Basanavičiaus gatvėje.
Kišenė – šeimos restoranėlis Palanga
J. Basanavičiaus g. 20A, Palanga
