Europos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, liepą buvo trys karščiausios užfiksuotos savaitės visame pasaulyje. Failas John Angelillo/UPI nuotrauka | Licencijos nuotrauka
liepos 27 d. (UPI) — Liepa yra karščiausias mėnuo Žemėje per rekordus, nes buvo sumušti keli pasaulio karščio rekordai, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėtojas.
Europos Copernicus klimato kaitos tarnyba pranešė, kad liepos mėn buvo užfiksuota karščiausia per parą pasaulio vidutinė paviršiaus oro temperatūra, karščiausios trys savaitės per rekordus, nauji nacionaliniai temperatūros rekordai, gerokai aukštesnė nei vidutinė pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra ir vidutinė pasaulinė temperatūra, trumpam viršijusi ikipramoninę slenkstį.
„Deja, ekstremalūs orai, kurie liepos mėnesį paveikė daugybę milijonų žmonių, yra atšiauri klimato kaitos tikrovė ir ateities nuojauta“, – sakoma Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinio sekretoriaus prof. Petteri Taalas pareiškime. „Būtinybė mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą yra neatidėliotina nei bet kada anksčiau. Klimato veiksmai yra ne prabanga, o būtinybė.”
Liepos 6 d. buvo aukščiausia rekordinė pasaulio vidutinė paros temperatūra, pasiekusi 62,7 laipsnio po mėnesio, kai keturias dienas iš eilės buvo užfiksuoti nauji vidutinės pasaulinės paviršiaus oro temperatūros rekordai.
Ne tik pasaulio vidutinė paviršiaus oro temperatūra buvo rekordiškai aukšta, bet ir ilgą laiką buvo neįprastai aukšta jūros paviršiaus temperatūra visame pasaulyje.
„Rekordinės temperatūros yra drastiško pasaulinės temperatūros kilimo tendencijos dalis. Antropogeninės emisijos galiausiai yra pagrindinis šios temperatūros kilimo veiksnys”, – sakė C3S direktorius Carlo Buontempo.
Remiantis C3S duomenimis, vidutinė pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra nuo gegužės vidurio pasiekė precedento neturintį lygį metų laiku.
Ir tos itin aukštos vandenyno vandens temperatūros šiais metais sutampa su El Nino sąlygomis, kurios sustiprina atšilimą.
Ekstremalios karščio bangos JAV, Europoje ir Azijoje būtų „beveik neįmanomos“ be klimato kaitosremiantis „World Weather Attribution“ pranešimu.
Mokslininkai toje ataskaitoje teigė, kad be žmogaus sukeltos klimato kaitos šie karščio reiškiniai būtų buvę itin reti.
Daugiau nei 61 000 žmonių Europoje mirė nuo per didelio karščio praėjusią vasarą, teigia Barselonos pasaulinės sveikatos instituto mokslininkai.
