Europos centrinis bankas didina palūkanų normas, nes infliacija vis dar sparčiai auga ir gali būti „per didelė per ilgai“
Europos centrinis bankas ketvirtadienį ketvirtadaliu padidino tris pagrindines palūkanų normas, tęsdamas kovą su infliacija. Failas Stepheno Shaverio/UPI nuotrauka | Licencijos nuotrauka
liepos 27 d. (UPI) — Europos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas ketvirtadaliu punkto, kad tęstų kovą su infliacija.
ECB priėmė sprendimą visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais, o refinansavimo, ribinio skolinimo ir indėlių palūkanų normas atitinkamai iki 4,25%, 4,50% ir 3,75%.
„Infliacija ir toliau mažėja, tačiau tikimasi, kad per ilgai išliks per aukšta“, – sakė ECB pirmininkas Christine Lagarde pasakė teiginys. „Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku sugrįžtų į mūsų vidutinės trukmės 2 proc. tikslą“.
Bankas teigė, kad tikisi, kad infliacija ir toliau mažės likusius 2023 metus, bet vis tiek išliks virš 2% tikslo „ilgesnį laikotarpį“.
„Nors kai kurios priemonės rodo mažėjimo požymius, pagrindinė infliacija apskritai išlieka didelė“, – sakė Lagarde. „Ankstesnis palūkanų normos padidėjimas ir toliau stipriai perduodamas: finansavimo sąlygos vėl sugriežtėjo ir vis labiau slopina paklausą, o tai yra svarbus veiksnys siekiant grąžinti infliaciją iki tikslinės.
Birželį Lagarde teigė, kad infliacija sumažėjo iki 6,1% nuo didžiausio 10,6% euro zonoje, tačiau priverstinai ją sumažinus iki 2% tikslo, palūkanų normos kils ir toliau.
Ji sakė, kad bankas yra įsipareigojęs siekti tikslinės palūkanų normos „ateis kas gali“.
Ketvirtadienį bankas pakartojo, kad būsimi sprendimai atitiks šį tikslą.
„Būsimi sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos pakankamai ribojančio lygio tiek laiko, kiek reikės, kad infliacija laiku sugrįžtų prie 2% vidutinės trukmės tikslo“, – teigiama banko pranešime.
Vartotojams tai reiškia, kad griežtesnė pinigų politika nesibaigia, turint įtakos viskam – nuo paskolų iki santaupų palūkanų normų. Dėl to brangesnis pirkimas už kreditą, įskaitant hipoteką ir naujus automobilius.
Gal kas galetu paaiskinti tokio sprendimo logika? Jei pasiskolinusiam asmeniui ar imonei dieja palukanos jie maziau vartoja, gamina, bet ar nuo to kainos mazeja? Gal bankai nori, jog imones bankrutuotu ir jos perimtu turta tuomet pigiai isparduotu mazindamos infliacija? Energetinems kompanijoms tai tik priezastis pakelti kainas, o jos ir turi didziausia itaka infliacijai. Ar ne? Kas nutiktu jei elektra pataptu 10 cnt uzkilovatvalande, o degalai 50cnt uz litra?
Tokio sprendimo deka lobsta tik bankai . Pasakykite tikraja priezasti, o ne klaidinkite kaip visad. Kur esme?
Ech, ziniasklaida! 😀
Nu tipo ziniasklaida tai juk tik informuoja, o ne burtais uzsiima 🙂 kaip ECB…