Vasara yra toks metų laikas kai „išsitaškę” būna ne tik atostogaujantys, bet ir darbuotojai.
Jei yra profesijų, kur taip vadinamas „išsitaškymas” nėra sveikintinas, tai lai man atleidžia maitinimo įstaigų savininkai, bet aš parašysiu, jog išsitaškę padavėjai yra lyg aukso grynuoliai jūsų versle. Tik nepagalvokite, kad išsitaškymas turi kažką bendro su padavėjo darbo neišmanymu.
Geriausiai paaiškinti apie ką aš, gali ši apžvalga, kuri skirta Šiauliuose įsikūrusiai „Juone pastogė”.
Vos užsukus į „Juone pastoge” kiemelį mus pasitiko besišypsanti padavėja. Jei savo video apžvalgose nesislėpčiau, o kas 10 sekundžių rodyčiau maistą žiaumojantį savo veidelį, tai tuo metu būčiau pagalvojęs jog mane atpažino.
Bet tada pagalvojau tik tai, kad mums pasitaikė linksmų plaučių padavėja, kuri kiekvieną svečią pasitinka lyg maži vaikai Kalėdų senelį.
Užbėgdamas įvykiams už akių papasakosiu, kad mus ji ne tik palydėjo prie stalelio, bet ir viso mūsų lankymosi metu nesustojo „laidžiusi” juokelių.
Vienas iš tokių nuskambėjo mus belydint prie stalelio.
Pasiteiravus kokia dienos sriuba, ji atsakė kad lęšių. Bet tada greit persiprašė ir pasakė, kad ne lęšių o…. Ir pasinėrė į galvoje slypinčių prisiminimų skrynią, kurioje bandė ištraukti dienos sriubos pavadinimą.
Bandydamas jai padėti, parinkau panašią daržovę – žirnius. Bet ji pasakiusi, kad neteisingas spėjimas, prisiminus kokia dienos sriuba išdidžiai pranešė mums, kad tai lašišos sriuba.
Nelabai kuo skiriasi lęšiai nuo lašišos,taip pasakęs aš, priverčiau juoktis ne tik padavėją, bet ir Katinienę.
Po tokios linksmos įžangos mes prisėdome prie pasirinkto stalelio ir tada aš pradėjau analizuoti aplinką.
Sprendžiant iš lauko terasoje stūksančios didžiulės scenos, supratau kad čia vyksta koncertukai, kurių metu žmonės gerai priritinę pilvus maisto, kojomis trepsėdami į ritmą bando paspartinti maisto virškinimo procesą.
Tiesa, tam kad kojos geriau lankstytųsi vien maisto nepakanka, reikia ir „linksmųjų” gėrimų…
Mes atvykome dienos metu tai nei smuikais griežiančių ar armonikas virkdančių, ar šokančių prie scenos mūsų dideliam liūdesiui nepamatėme.
„Juone pastoge” meniu man priminė vieną milžinišką užeigą prie Palangos, kurią aš kas keli metai vis aplankau ir parašau apžvalgą. Tad ačiū, Juone, už priminimą – reiks šią vasarą man ten vėl užlėkti.
Dienos sriuba (lašišos) – 2,00€
Darydami užsakymą mes privalėjome užsakyti sriubos, kuri tapo ne tik tos dienos, bet ir šios vasaros anekdotu „iš gyvenimo”, kurį pažįstamų ratelyje jau pasakoju ne pirmą kartą.
Kai pakabinau kelis didžiulius lašišos gabalus, susimąsčiau ar čia tikrai dienos sriuba, nes pas jų skelbiama, kad dienos sriubos kaina – 2,00€.
Gal jie lašišą gauna nemokamai???
Aišku, man kaip vartotojui tikrai džiugu matyti sriuboje tokį kiekį žuvies, bet visada pagalvoju ir apie verslininkus, kurie kurdami maitinimo verslą bando iš to uždirbti.
Sriuba labai skani ir jei jos gaminimo procese ne viena rūšis žuvies – lašiša, tai šią sriubą būčiau vadinęs skaniausia žuviene valgyta šią vasarą.
Barščiai – 5,50€
Barščiai mano nuomone buvo kiek žemesnės temperatūros, nei rekomenduojama patiekti sriubą svečiui, bet tai galimai dėl to, kad kiek užtrukau ją paveiksluodamas, prieš paskanaudamas.
Prie barščių puikiai tiko bandelė, tik jos aprašymą meniu, kiek pakoreguočiau, nes meniu minima, kad bandelė su grybais, bet mums asmeniškai labiau nei grybai jautėsi rūkytos šoninės gabaliukai. Tai tam, kad panašūs į Riebų katiną nesikabinėtų, paminėkite, kad be grybų bandelės sudėtyje yra ir rūkyta šoninė, nes grybai jei joje ir buvo, tai grojo antru smuiku po rūkytos šoninės.
Savo žemomis kainomis dienos sriubai nenusileido ir plikoma arbata, bei naminė duonos gira.
Kiaulienos sprandinės kepsnys ketaus keptuvėlėje – 12,00€
Padavėja atnešusi pagrindinius patiekalus, mus įspėjo, kad gink Dieve nesiliestume prie ketaus keptuvėlės, ji labai karšta.
Bet tai, kad keptuvėlė karšta matėsi ir be perspėjimo, nes patiekalas nugulęs jos viduje tiek betrūko, kad būtų pradėjęs šokinėti nuo karščio.
Aš pirmiausia pagalvojau, kad mėsa ir daržovės bus prikepę prie karšto paviršiaus, bet Katinienei pradėjus valgyti, paaiškėjo, kad mano nuogąstavimai nepasitvirtino.
Kepsnys „Juone pastoge” – 12,00€
Mano valgytas kepsnys „Juone pastoge” buvo labai panašus į tą, kurį valgė Katinienė.
Sultinga kiaulienos sprandinė, kaip ir ketaus keptuvėlėje, taip pat abiejuose patiekaluose po sprandine slėpėsi troškintos daržovės.
Atrodo paprastai, bet ir tuo pat metu labai skaniai ir neprastai.
Naminis maskarpone – 6,50€
Katinienei bandančiai reguliuoti kūno svorį puikiai padėjo jį pakelti – mažytis, skanus pyragėlio gabaliukas.
Reziumuoju. Tokių linksmų ir paslaugių padavėjų kokia tą dieną aptarnavo mūsų staliuką „Juone pastogėje” sutinkame vis rečiau.
O tiems, kurie galvoja, kad visgi mus atpažino, padės nuomonę pakeisti, tolimesnis mano tekstas.
Taip jau nutinka, jei kur mums su Katiniene maistas patinka, mes apmokėję sąskaitą paliekame simbolišką Riebaus katino aukščiausią vertinimą atspindintį lipduką.
Apie tai dažniausiai pasakau stalelį aptarnavusiam padavėjui. Visada malonu stebėti tą reakciją jų veide, kai jie sužino, kad pas juos lankėsi Riebaus katino komanda.
Šį kartą lengvą šoką patyrė mūsų stalelį aptarnavusi padavėja, kai pasakiau apie vertinimą ir parodžiau lipduką. O paklausta, – ar ką girdėjo apie Riebų katiną, ji prisipažino, kad jau senai skaito mano apžvalgas ir žiūri video filmukus.
O dar nespėjus mums išeiti, iš terasos pusės kurioje greičiausiai įsikūrusi virtuvė, pasigirdo mūsų stalelį aptarnavusios padavėjos balsas: atspėkite kas pas mus ką tik valgė?
Jei ji būtų įgarsinusi koks prizas už teisingą atsakymą laukia, aš būčiau tekinas nulėkęs ir pabandęs pirmas atsakyti.
O dabar keli mažyčiai patarimai „Juone pastoge” savininkams.
Maistas skanus, bet mano nuomone kainos patiekalų turėtų būti tolygios, kad nesijaustų tarp jų didelė praraja. Nors pagrindiniai patiekalai ir buvo skanūs, bet lyginant porcijų dydį ir jų kainas su lašišos sriuba, reiktų arba porcijas didinti arba kainas mažinti.
Antra: patiekalai labai panašūs, tai rašydamas turiu galvoje sprandinės kepsnius. Nepajutau jokio skirtumo tarp jų marinatų, o ir garnyre dominuojančios troškintos daržovės po abiem kepsniais liudija, kad reiktų kiek daugiau fantazijos, nes vienas iš patiekalų vadinasi – kepsnys „Juone pastoge”.
Manau firminis patiekalas turėtų būti išskirtinis, o ne kitų patiekalų panaši versija, tik kiek pakeistu patiekimu.
Bet maistas skanus, aptarnavimas puikus, o kainas diktuoja rinka, jei yra mokančių, vadinasi jos tinkamos…
Tad 5/5 ir „Juone pastoge” traukiu į lankytinų vietų Lietuvoje sąrašą.
Juone pastuoge, muzikinis klubas – Smuklė
