Tiesa, ne viskas priklauso nuo jaunuolių norų arba įsitikinimų – ar jaunuolis nemeluoja ir nemanipuliuoja religija, sprendžia speciali Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos komisija. Vertinant kelerių pastarųjų metų statistiką, galima daryti išvadą, kad Lietuvos kariuomenė kasmet sulaukia vis daugiau karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją tarnybą dėl religinių įsitikinimų, tačiau ne visi prašymai pripažįstami pagrįstais.
Ieško kandidatų komisijai
Šį mėnesį Lietuvos kariuomenė išplatino pranešimą, jog ieško kandidatų komisijai, kuri nagrinės prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.
Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba kviečia asociacijas, religines bendruomenes, tikinčiųjų grupes ir aukštąsias mokyklas pasiūlyti atstovus į komisiją, kuri nagrinės karo prievolininkų prašymus atlikti alternatyvų krašto apsaugos tarnybos variantą. Šią komisiją, rašoma pranešime, sudarys 8 nariai.
„Karo prievolininkai, pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų nenorintys tarnauti su ginklu, turi teisę pasirinkti atlikti alternatyvią krašto apsaugos tarnybą.
Norinčiam atlikti alternatyvią tarnybą turi būti paskirta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, jis turi būti pripažintas tinkamu pagal sveikatos patikrinimą ir komisijos sprendimu prašymas turi būti pripažintas pagrįstu“, – informuoja Lietuvos kariuomenė.
Gali dirbti valstybinėse įstaigose
Vadovaujantis dabartine tvarka, sulaukę šaukimo į karo prievolininkus jaunuoliai, dėl savo įsitikinimų negalintys imti ginklo į rankas, alternatyviąją tarnybą gali atlikti valstybės ir savivaldybių institucijose ar kitose įstaigose, atlikdami darbą, naudingą visuomenei. Šios tarnybos pobūdis nesusijęs su ginklo ar kitų specialiųjų priemonių naudojimu. O tarnyba trunka 10 mėnesių (vienu mėnesiu ilgiau nei nuolatinė privalomoji tarnyba).
Nuo 2015 metų, kai buvo atkurta nuolatinė privalomoji pradinė tarnyba, komisija išnagrinėjo beveik 200 prašymų. Statistika rodo, kad daugiausiai prašymų dėl galimybės rinktis alternatyviąją tarnybą kariuomenė sulaukia iš itin religingų jaunuolių, tačiau anaiptol ne visi prašymai yra patenkinami.
Pernai iš Klaipėdos regiono buvo gauti 5 prašymai leisti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o šiemet – kol kas 2.
Prašymus rašo ir klaipėdiečiai
2017 metais kariuomenė sulaukė 8 prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jie visi buvo patenkinti. Kasmet tokių prašymų buvo sulaukiama vis daugiau. Pavyzdžiui, pernai jų sulaukta 21, patenkinti tik 5. Dėl pacifistinių įsitikinimų prašymų – vos vienas kitas.
Nuo 2017 metų iš Klaipėdos regiono gauti 25 prašymai, iš kurių 5 buvo pripažinti pagrįstais. Karo prievolininkai alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliko įvairiose valstybės ar savivaldybių įstaigose.
Šiuo metu, nuo 2024 metų pabaigos, vienas Klaipėdos regiono karo prievolininkas atlieka alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijoje, kur vykdo aplinkos priežiūros darbininko funkcijas.
Pernai iš Klaipėdos regiono buvo gauti 5 prašymai leisti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o šiemet – kol kas 2.
Kariuomenė – ne visiems
Lietuvoje esanti vaišnavų bendruomenė nepriklauso toms religinėms bendruomenėms, kurių nariai negali imti ginklo į rankas. Šios bendruomenės jaunuoliai nevengia tarnybos prievolės. Nepaisant to, Lietuvos Krišnos sąmonės bendrijos atstovas ryšiams su visuomene Saulius Domarkas mano, kad kariuomenė – ne visiems, ne visi gali psichologiškai atlaikyti šią prievolę.
„Mūsų bendruomenėje yra žmonių, kurie atliko tarnybą ir iš esmės nesiskundė. Gal tik dėl maisto ir dėl tokių dalykų kaip vadų nekompetencija, patyčios, kurias teko patirti. Bet vaišnavų tradicija neneigia ginklo arba tėvynės gynimo ginklu. Neturime tokių ar panašių draudimų. Vaišnavų tikėjime yra tezių, kuriomis Krišna ragina nevengti kovos ar sunkumų atliekant savo pareigą. Mes nesame pacifistai, tačiau yra kitų motyvų, dėl kurių turime klausimų Lietuvos kariuomenei“, – kalbėjo S. Domarkas.
Anot jo, katalikų klierikai arba kunigai neprivalo atlikti karo tarnybos, jie šaukimų negauna. Vaišnavai taip pat turi šventikus, kurie būtų labiau reikalingi ir naudingi pačioje bendruomenėje.
„Yra nesąžininga į karo tarnybą šaukti mūsų šventikus, nes mes kuriam laikui prarandame pačius svarbiausius žmones. Manau, kad reikėtų teisinio reguliavimo, kurio pagrindu mūsų šventikai galėtų būti atleidžiami nuo karo tarnybos prievolės“, – svarstė vaišnavų atstovas S. Domarkas.
Problemų turi Jehovos liudytojai
Lietuvoje yra, ko gero, vienintelė religinė bendruomenė, kurių nariams draudžiama ginti tėvynę su ginklu rankose. Tai – Jehovos liudytojai.
Paprašyti pakomentuoti, kaip sprendžia privalomos karinės tarnybos klausimą, Jehovos liudytojai atsiuntė informacinį bukletą, kuriame rašoma, kad šio tikėjimo atstovai į kariuomenę neina dėl „klusnumo Dievui ir Jėzui Kristui bei meilės artimui“.
Buklete taip pat rašoma: „Jėzus apie savo mokinius sakė, kad jie “nepriklauso pasauliui„, todėl ir dabar jo sekėjai politiniais klausimais laikosi visiško neutralumo (Jono 17:16). Jie neprotestuoja prieš karinius veiksmus, netrukdo eiti į kariuomenę tiems, kurie taip nusprendžia. Jėzaus sekėjai priklauso tarptautinei brolijai, ir nė vienas jų niekada nekariaus prieš savo brolį ar seserį.“
Prigavo meluojant
Pasitaiko atvejų, kai sužinoję apie privalomosios karinės tarnybos išimtis jaunuoliai bando jomis pasinaudoti ir tarnybos išvengti.
Pernai už sistemingą šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą Kauno apylinkės teismas 1250 eurų bauda nubaudė jaunuolį.
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad yra Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės narys ir jo religiniai įsitikinimai jam neleidžia atlikti karinės tarnybos.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės nariu jis tapo gerokai vėliau, nei gaudavo šaukimus į privalomąją karo tarnybą, todėl kaltinamojo gynėjos teiginiai, jog kaltinamojo religiniai įsitikinimai susiformavo jau seniai, vertinti kaip neįrodyti.
Teismas taip pat nustatė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad kaltinamajam pranešimai apie privalomąją karo tarnybą įteikti įstatyme nustatyta tvarka, paskelbiant internetiniuose puslapiuose ir asmeniškai elektroniniu paštu.
Nors kaltinamasis S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltas neprisipažįsta, ir prašė išteisinti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus asmuo kaltę pripažino, prisipažino, kad nėjo tarnauti į šauktinius, tyčia vengė šaukimo į tarnybą, teigė, jog žinojo apie šaukimą.
Teismas, įvertinęs S. V. duotų parodymų prieštaravimus, nusprendė, jog asmens veiksmuose yra nustatyta tiesioginė tyčia nevykdyti karo prievolininko pareigų. Jaunuolis karo prievolės ir komplektavimo tarnybai nenurodė, kad jis negali atlikti tarnybos dėl religinių įsitikinimų, neprašė jo atleisti nuo tarnybos dėl šios priežasties, todėl buvo priimtas sprendimas jam skirti baudą.
