Lietuvoje kriptovaliutomis atsiskaityti tampa vis lengviau
Kava kavinukėje Vilniuje, pirkinys internetu, greitas pavedimas ir telefone atidaryta finansų programėlė daugeliui jau yra įprasta. Lietuvoje žmonės priprato, kad mokėjimai vyktų greitai ir be nereikalingų žingsnių. Dėl to daugiau dėmesio sulaukia sprendimai, kurie leidžia skaitmeninę valiutą naudoti ne tik investavimui, bet ir atsiskaitymams.
Keičiasi ir bendras supratimas apie kriptovaliutas. Nebeužtenka vien žinoti, kas tai yra. Svarbiau, ar jomis galima atsiskaityti paprastai. Jei norint sumokėti reikia gilintis į konvertavimus, mokesčius ar techninius veiksmus, daugeliui tai nėra patogus sprendimas.
Lietuva mokėjimus planuoja ilgesniam laikotarpiui
2026 m. kovą Lietuvos bankas pristatė mokėjimų rinkos strategiją iki 2030 m. Joje numatyta, kad mokėjimai turi būti saugūs, patogūs, konkurencingi ir prieinami net tada, kai kyla techninių sutrikimų, sukčiavimo rizikų ar kitų nenumatytų situacijų. Tai reiškia, kad nauji mokėjimo sprendimai turi būti ne tik patogūs, bet ir patikimi.
Tas pats galioja ir kripto kortelėms. Lietuvoje vartotojai jau įpratę prie greitų skaitmeninių mokėjimų, todėl tokie sprendimai nėra visiškai svetimi. Vis dėlto turi būti aišku, kaip vyksta mokėjimas, kokie mokesčiai taikomi ir kas nutinka su pinigais.
Momentiniai mokėjimai jau tapo įprasti
CENTROlink yra Lietuvos banko valdoma mokėjimų sistema. 2025 m. du trečdaliai visų per šią sistemą apdorotų mokėjimų eurais buvo momentiniai, o bendras operacijų skaičius per metus išaugo beveik trečdaliu. 2025 m. pabaigoje CENTROlink naudojosi 138 mokėjimo paslaugų teikėjai iš dvidešimties šalių.
Kai mokėjimas įvyksta per kelias sekundes, lėtesni atsiskaitymo būdai atrodo mažiau patogūs. Tai keičia požiūrį į kriptovaliutas bei stabiliąsias kriptovaliutas. Daugeliui nepakanka vien turėti kriptovaliutų piniginę. Daug praktiškiau, kai turimas lėšas galima naudoti įprastiems pirkiniams be papildomų veiksmų, sudėtingo konvertavimo ir techninių procesų.
Kortelė išlieka patogiausiu būdu atsiskaityti
Europos Centrinis Bankas 2026 m. sausį paskelbė, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį mokėjimai kortele sudarė 57 procentus visų negrynųjų mokėjimų euro zonoje. Pervedimai sudarė 22 procentus, tiesioginis debetas – 14 procentų, o elektroniniai pinigai – 6 procentus.
Kortelė jau įprasta ir fizinėse parduotuvėse, ir internete. Dėl to kripto mokėjimams nereikia visiškai keisti atsiskaitymo įpročių.
Crypto card leidžia mokėti kortele, o kriptovaliutos naudojamos per pačią paslaugą. Parduotuvei nereikia atskirai priimti skaitmeninių aktyvų, o vartotojui nereikia kiekvieno mokėjimo atlikti rankiniu būdu per kriptovaliutų piniginę
Elektroniniai pinigai tampa įprasta mokėjimų dalimi
2025 m. pirmąjį pusmetį elektroninių pinigų operacijos euro zonoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 10,7 procento, o jų vertė padidėjo 13,2 procento.
Tai rodo, kad vis daugiau mokėjimų atliekama per programėles ir kitas skaitmenines paslaugas. Tokie sprendimai dažnai aktyvuojami greitai, yra valdomi telefonu ir mažiau primena tradicinę bankininkystę. Lietuvoje, kur fintech sektorius yra stiprus, o mokėjimų infrastruktūra sparčiai vystėsi, tai sudaro geras sąlygas paslaugoms, kurios sujungia skaitmenines pinigines, korteles, mobiliuosius mokėjimus ir kriptovaliutas.
Tačiau vien patogumo neužtenka. Svarbu žinoti, kas teikia paslaugą, kokie yra mokesčiai, kaip skaičiuojamas valiutos kursas ir kokie limitai taikomi. Taip pat turi būti aišku, ką daryti, jei mokėjimas nepavyksta.
Kripto paslaugoms taikomos aiškesnės taisyklės
2026 m. kriptoaktyvų paslaugų teikėjams Lietuvoje taikomos aiškesnės taisyklės. Pereinamasis laikotarpis, skirtas prisitaikyti prie MiCA reglamento, baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo tada leidimo neturinčios įmonės nebegali veikti taip, kaip anksčiau. Lietuvos bankas taip pat pradėjo suteikti leidimus pagal šį reglamentą.
Nuo 2026 m. kovo 2 d. daliai paslaugų teikėjų, vykdančių tam tikras operacijas su elektroninių pinigų žetonais, reikia ir papildomo leidimo mokėjimo paslaugoms teikti.
Kripto mokėjimai gali būti patogūs, bet paslaugos teikėjas turi veikti pagal aiškias taisykles. Todėl renkantis kripto kortelę svarbu žiūrėti ne tik į dizainą ar reklaminį pažadą, bet ir į leidimus, mokesčius, saugumą bei tai, kaip sprendžiamos problemos, jei mokėjimas nepavyksta.
Ką patikrinti prieš atsiskaitant kripto kortele
Prieš naudojant kripto kortelę, svarbu pasitikrinti, kokias kriptovaliutas ji palaiko, kokie mokesčiai taikomi, kaip vyksta konvertavimas ir kokie limitai galioja. Taip pat reikia įvertinti, kas teikia paslaugą, ar yra klientų pagalba ir ar paslauga veikia pagal Europos taisykles.
Kripto kortelė naudinga tada, kai ja galima atsiskaityti paprastai, be papildomų veiksmų ir neaiškių mokesčių. Jei už kavą, pirkinį internetu ar išlaidas kelionėje galima sumokėti be papildomo vargo, kripto mokėjimai tampa praktiškesni. Lietuvoje greiti skaitmeniniai mokėjimai jau įprasti, todėl tokie sprendimai gali būti naudojami ir kasdien.
