Liepą sukanka treji metai, kai prekybos vietose už itin plonus plastikinius maišelius pirkėjai moka vieną centą. Prekybininkai sako, kad šis sprendimas pakeitė pirkėjų įpročius – kai kuriuose prekybos tinkluose plastikinių maišelių šiandien nebeima net 4 iš 5 pirkėjų. Kaip teigia gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė, būtent tai ir yra svarbiausias šios priemonės rezultatas – ne pats mokestis, o tai, kad žmonės pradėjo sąmoningiau rinktis.
„Tai buvo viena pirmųjų priemonių, kuri parodė, kad net ir nedidelis pokytis gali paskatinti žmones keisti kasdienius įpročius. Svarbiausia, kad žmonės pradeda sustoti ir pagalvoti, ar to maišelio jiems tikrai reikia – būtent toks sąmoningas pasirinkimas ir kuria ilgalaikį pokytį“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pokytis jaučiamas nuo pat iniciatyvos pradžios
Nors pradžioje naujoji tvarka daliai pirkėjų kėlė klausimų, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio teigimu, pirmieji pokyčiai buvo juntami jau pirmaisiais metais.
„Lengvųjų plastikinių maišelių apmokestinimas padėjo atkreipti pirkėjų dėmesį, kad daugeliu atvejų galima šių maišelių išvengti ar pakeisti juos daugkartiniais. Skaičiuojame, kad lengvųjų plastikinių maišelių sunaudojimas per pirmuosius metus sumažėjo maždaug 40 proc., vėliau šis mažėjimas buvo nuoseklesnis. Mūsų skaičiavimais, 4 iš 5 klientų apsieina be jų“, – sako A. Bubnelis.
Jis taip pat pastebi, kad prie pasikeitusių pirkėjų įpročių prisidėjo ne tik simbolinė plastikinio maišelio kaina, bet ir augantis visuomenės sąmoningumas.
„Šis pokytis įvyko itin sklandžiai, o tai lemia ir aktyvesnis vartotojų pasirinkimas rinktis tvaresnes alternatyvas bei augantis visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos klausimais. Tai gana greitai tai tapo įprastu dalyku“, – priduria „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.
Be to, pasikeitusius įpročius galima pastebėti ir kasdienėse apsipirkimo situacijose – pirkėjai vis dažniau maišelį ima tik tada, kai jis iš tiesų reikalingas.
„Matome tendenciją, kad pirkėjai vis dažniau priima aplinkai ir gamtai palankesnius sprendimus. Pavyzdžiui, ne tik įsigyja mūsų parduotuvėse esančius daugkartinius medžiaginius maišelius biriems produktams ar vaisiams ir daržovėms susidėti, bet ir atsineša savo jau turimus maišelius iš namų. Pastebime ir, kad pirkėjai rečiau renkasi dėti į plastikinius maišelius tokias prekes, kurios ir taip yra jau patogiai bei saugiai supakuotos, pavyzdžiui, sūrelius, jogurtus, ledų porcijas, ar kurioms maišelis nėra būtinas – bananus, apelsinus, obuolius, paprikas ir panašiai“, – patirtimi dalijasi A. Bubnelis.
Neigiamas reakcijas pakeitė supratimas
Panašius pokyčius sako pastebinti ir „Rimi“ komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė. Jos teigimu, per trejus metus ryškiausiai pasikeitė ne vien sunaudojamų maišelių skaičius, bet ir pats vartotojų elgesys.
„Pastebime, kad pirkėjai maišelius šiandien naudoja sąmoningiau. Dažniau atsisakoma atskiro maišelio prekėms, kurioms jis nėra būtinas, vienas maišelis panaudojamas keliems tos pačios kategorijos produktams, o dalis žmonių į parduotuvę atsineša daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitiems sveriamiems produktams“, – pažymi pašnekovė.
Pasak jos, šiandien diskusija sukasi jau ne apie vieną centą, o apie perteklinį plastiką.
„Dauguma pirkėjų supranta, kad priemonės tikslas yra ne pati rinkliava, o mažesnis nereikalingo plastiko sunaudojimas. Sulaukiame ir teigiamų reakcijų – dalis žmonių džiaugiasi, kad tokia priemonė paskatino juos pakeisti kasdienius įpročius, atsinešti daugkartinius maišelius ar apskritai atsisakyti pakuotės, kai ji nėra būtina“, – teigia L. Lesauskaitė-Remeikė.
Nuo plastikinių maišelių – prie visos pakuočių sistemos
Treji metai parodė, kad net ir nedidelis mokestis gali pakeisti vartotojų įpročius. Tačiau, pasak „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovės K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, artimiausiais metais dėmesys kryps nebe vien į plastikinius maišelius, o į visą vienkartinių pakuočių sistemą.
„Matome, kad Europa nuosekliai juda viena kryptimi – mažinti vienkartinių pakuočių kiekį ir skatinti pakartotinį naudojimą. Todėl maišeliai buvo tik pirmasis žingsnis. Toliau vis daugiau dėmesio bus skiriama tam, kiek apskritai sukuriame atliekų ir ar sugebame jas grąžinti į žiedinę ekonomiką“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Šių metų gegužę Lietuvoje jau įsigaliojo tvarka, pagal kurią viešojo maitinimo įstaigos nebegali nemokamai dalyti vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių. Tuo metu nuo 2026 m. Europos Sąjungoje įsigalios dar platesni reikalavimai – bus ribojamos ir tokios vienkartinės pakuotės kaip individualūs padažų indeliai ar mažos kosmetikos pakuotės viešbučiuose.
Pasak pašnekovės, svarbiausia į šiuos pokyčius žvelgti sistemiškai – tai ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklus perėjimas prie mažesnio vienkartinių pakuočių naudojimo.
„Svarbu suprasti, kad kiekvienas naujas reikalavimas nėra atskira iniciatyva. Tai viena kryptis, kuria siekiama mažinti atliekų kiekį, didinti perdirbimą ir kurti sistemą, kurioje kuo daugiau medžiagų sugrįžta pakartotiniam naudojimui. Todėl gyventojų pasirinkimai ir tinkamas rūšiavimas tampa vis svarbesne visos grandinės dalimi“, – pažymi „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė.
Šaltinis: Nyksciai
