Sakoma, jog Lietuvos ekonomika ir viešasis sektorius jau dabar susiduria su dirbančiųjų trūkumu, įdomu kodėl? Juk statistikos rodikliai iliustruoja didėjantį minimalų darbo užmokestį ir 2000 eur. siekiantį statistinį vidutinį atlyginimą mūsų šalyje, tiesa, ant popieriaus, ne į rankas. Statistika iliustruoja, jog valandinis darbo užmokestis Lietuvoje augo sparčiausiai Europoje, tad gyvenimas gerėja, tiesa?
Valstybė su sparčiai besivystančia viduriniąja klase?
Panaršius internete, tikrai matome, jog yra įmonių ir verslų, kurie savo darbuotojams galėjo išmokėti didesnį nei 10 000 eurų per mėnesį darbo užmokestį. Deja, tokių verslų Lietuvoje nedaug, tik 39 kompanijos, kurios Sodros duomenimis, praėjusiais metais tai darė. Štai, kad ir įmonė „Sum up EU Payments“ galėjo sau leisti mokėti darbuotojams net 44,1 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius. Technologijų įmonė „Bifinity“ – leido sau darbuotojams skirti 23 tūkst. eur. į rankas mėnesinį darbo užmokestį, „Google Lithuania“ kompanijoje atlyginimų skalė per mėnesį galėjo siekti ir 20,127 tūkst. eur. Politikai didžiuojasi, jog Lietuva tampa vis labiau ir labiau panašesnė į standartinę Vakarų Europos valstybę su sparčiai besivystančia viduriniąja klase. Tačiau skeptikai mano kitaip. Daugelio darbdavių finansinė situacija šiuo metu – sudėtinga arba prasta, tačiau jie neturi kito pasirinkimo, todėl atlyginimus iki šiol kėlė per sukąstus dantis. Kitu atveju jie neturėtų darbo rankų.
Ženklus atotrūkis
Žmonės teigia, jog tie 2000 eurų atrodo lyg ir nieko suma, bet kai minusuojame daugiau kaip 40 proc. mokesčių, tada staiga pamatai, kad atlyginimo už darbą suma į rankas – skurdoka, nes būtiniausių produktų kainos kyla 30 proc. ir daugiau, o kai kurios paslaugos pabrango dar labiau. „Manau, kad Lietuvos žmonėms veiksmų nereikia, svarbu tik gražiai atrodyti ir mokėti sklandžiai pašnekėti iš politikos tribūnos. Mūsų visuomenėje yra tam tikri sluoksniai, kurie gyvena gerai, bet matome ženklų atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčių. Specialistai, tarnautojai, kultūros darbuotojai yra nustekenti, įbauginti, pasyvūs ir apolitiški. Nėra daug tokių, kurie į rankas gautų 2000 Eur.“, – sako Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Marius Kaktys teigia, jog Lietuvos ūkininkai statistinio vidutinio darbo užmokesčio savo darbuotojams išmokėti yra nepajėgūs. Jis pasakojo pats turintis 8 darbuotojus, iš kurių vos keli mechanizatoriai uždirba kiek daugiau. Kritus pieno kainoms, daugelis ūkių gyvena iš apyvartinių paskolų, kurias teks grąžinti, šiandien ūkininkai masiškai likviduoja savo galvijus jau dabar, o ateityje gali būti ir dar blogiau. Anot jo, teoriškai augančius atlyginimus skaičiuoti galima, bet žmogus, susiduriantis su gamyba, praktika, mato visai kitokią realybę.
Žemiau statistinio vidurkio
Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos Lilijos Bručkienės nuomone, dėl infliacijos ir palūkanų šuolių Lietuvos vidutinė klasė iš esmės nuskurdo, o kadangi mokytojams darbo užmokestis kilo išvis neatsižvelgiant į rekordines infliacijos aukštumas, į tai, kad labiausiai kilo pirmo būtinumo prekių kainos ir energetiniai ištekliai, jų padėtis gerokai komplikavosi ir dabar tikrai yra žemiau statistinio vidurkio. Gelbsti turbūt savo sveikatos ir nesubalansuoto darbo-privataus gyvenimo-laisvalaikio sąskaita pasiimami virškrūviai arba geresnė kitų šeimos narių finansinė padėtis. Pasak L. Bručkienės, susidariusią situaciją geriausiai atspindi mokytojų trūkumas – jų darbo apmokėjimas, darbo sąlygos ir kompetencijų reikalavimai akivaizdžiai yra nekonkurencingi ir negalintys pritraukti arba išlaikyti jaunus specialistus. Anot specialistės, šiomis dienomis pasirodę net keli tyrimai ir jų ataskaitos atskleidė, kad oficiali ministerijos statistika skiriasi nuo realių skaičių, kuriuos mokytojai pamato savo algalapiuose. Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija nustatė ir 2023-09-06 paviešino, kad ,,ŠMSM pateikė informaciją, kad mokytojų VDU nuo 2019 m. auga kasmet ir 2022 m. siekė bruto 2 041,2 Eur. Rodiklis neatspindi visų mokytojų vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu mokytojas yra apsigynęs aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, darbo stažas viršija 25 metus, tuomet viena valanda bus įkainota 14,7 eurų bruto. Vadinasi, neto dar mažesnis. Tai čia taip vertinamas pačių geriausių ir daugiausiai patirties sukaupusių specialistų darbas švietimo sistemoje.
Painioja skurdo ribą su vidutiniosios klasės poreikiais
Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė akcentavo, jog nepaisant to, kad įvairios apklausos rodo, kad save prie vidutinės klasės priskiria apie 22-50 procentų gyventojų. Tačiau jų kriterijai labai skirtingi ir kartais keliantys abejonių. Dalis turbūt painioja skurdo ribą su vidutiniosios klasės poreikiais, nes mini pilnavertį maistą ar minimalius buitinius patogumus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta ir 2023-05-16 pristatyta šalies gyventojų apklausa rodo, kad laikančių save vidutiniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų. Remiantis EBPO apibrėžimu, vidutiniajai klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 procentų, skaičiuojant nuo vidutinių šalies pajamų. Tai mokytojai dar papuola į žemesnės vidutinės klasės ribas, ypač jeigu dirba daugiau nei vienu etatu arba jų algos didesnės dėl sudėtingesnių darbo sąlygų (įtraukiojo ugdymo specifikos, didesnių nei galima mokinių skaičiaus ir pan.). Anot jos, 46 proc. pedagoginių studijų absolventų net neplanuoja dirbti mokyklose, o didžiausia dalis – 65 proc., neplanuojančių dirbti pedagogų, kaip priežastį nurodė per mažą darbo užmokestį.
Mato artipilnę stiklinę
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, vienijančių net 280 įmonių Klaipėdos ir Tauragės regionuose generalinis direktorius Viktoras Krolis pastebi, jog valstybinės institucijos, tarp kurių – Sodra ir Valstybės duomenų agentūra, tvarkydamos visų Lietuvos regionų statistiką, yra linkusios matyti artipilnę stiklinę, nors situacija Vilniuje ir likusioje Lietuvoje kardinaliai skiriasi. Regionuose darbo užmokestis yra gerokai mažesnis. Verslui darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas kainuoja brangiausiai, didžioji dalis išlaidų tenka mokesčiams sumokėti. Darbuotojams svarbiausia, koks atlyginimas juos pasiekia „į rankas“, nors darbdavys, kad jį sumokėtų, valstybei turi sumokėti iš savo sąskaitos dar 41 proc.. ir, žinoma, turėti juos savo banko sąskaitoje. Darbdaviams perkelta visa mokesčių už darbuotojus paskaičiavimo našta, susijusi su NPD, visomis socialinėmis lengvatomis ir net darbuotojo privačios pensijos dalies kaupimo lėšų paskaičiavimu ir pervedimu į privačius fondus , visų ataskaitų valstybės institucijoms teikimu, atsakant už jų teisingumą. Dėl tokios biurokratinės naštos vidutinei verslo įmonei vieno dirbančio buhalterio nebepakanka.
Šie pokyčiai, sudėjus vidutinį „popierinį“, paskaičiuotą kartu su mokesčiais atlyginimą, atrodo pakiliai, tačiau vargu ar kiekvienas ypač regione dirbantis verslininkas gali tokį sumokėti. „Statistika nutyli, kad atlyginimai didėja tik viešajame, t.y. valstybiniame sektoriuje, mintančiame iš verslo sumokamų mokesčių, o privačiame tokio augimo nėra“, – sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai.
Uždirbti – ne dalinti
Pramonininkai akcentuoja, jog verslas neturi tokių sąlygų, kaip viešasis sektorius, kuriame reikia žinoti tik dalybos veiksmą ir padalinti gautą biudžetą. „Versle pinigai yra uždirbami, o ne gaunami. Taip pat egzistuoja skirtingos sąlygos skirtingose srityse veikiančioms įmonėms, kurios, žinant ekonominę situaciją Vokietijoje, Prancūzijoje, kurios yra ES ekonomiką traukiančios šalys, geopolitinę situaciją ir su tuo susijusias ES sankcijas, nėra pačios geriausios. Lietuvoje mokestinės sąlygos, lyginant jas su aplinkinėmis šalimis – Lenkija, Estija, Latvija, nėra pačios geriausios. Žinome apie faktus, kai Vakarų Lietuvos įmonės savo verslą iškelia į Latviją ir Lenkiją, ir tai nėra geriau, nei išeiti „į šešėlį“ : kartu iškeliamos ir darbo vietos, „išeina“ kiti mokami mokesčiai. Tuo pačiu mažėja konkurencija tarp likusių įmonių, nekalbant apie visus mokesčius mokančių įmonių nelygią konkurenciją su šešėlyje veikiančiu verslu“, – sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.
Šaltinis: Musuzinios.lt
