Šiuolaikinis menas gali ne tik papuošti viešąsias erdves, bet ir tapti prasminga edukacine priemone jaunajai kartai – su tokia idėja Kaišiadorių kultūros centre buvo įgyvendintas projektas „Sienos kalba“, kurį bendrai finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Projekto metu rajono moksleiviai buvo pakviesti įvairiapusiškai pažinti gatvės meną bei patys tapti kūrybinio proceso dalyviais – nuo pirmųjų idėjų ir eskizų iki realių meno kūrinių, papuošusių miesto sienas. Projekto tikslas buvo įtraukti vaikus ir jaunimą į aktyvų kūrybinį procesą, ugdyti jų pilietiškumą, kritinį mąstymą bei domėjimąsi savo krašto istorija, pasitelkiant jiems artimą ir patrauklią šiuolaikinio meno formą – neofreskas.
Požiūrį keitusios edukacijos
Projektas prasidėjo nuo edukacinių veiklų ciklo, kuriose iš viso dalyvavo keli šimtai įvairių Kaišiadorių rajono mokyklų 7–11 klasių mokiniai. Vasario – kovo mėnesiais jaunuoliai dalyvavo kunigo ir teologo Mariaus Talučio paskaitoje apie Kaišiadorių vyskupijos iškilias asmenybes, istoriko Aurelijaus Balčiūno paskaitoje-ekskursijoje „Išgirskime praeities Kaišiadoris“ bei gatvės menininko Tado Šimkaus paskaitoje „Gatvės menas kaip gerbūvio priemonė“. Šios veiklos skatino pažvelgti į savo krašto istoriją nauju kampu ir kartu suprasti, kad gatvės menas nėra vandalizmo forma, o prasminga kultūrinė raiška.
Po paskaitų mokiniai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, generavo neofreskų idėjas ir kūrė eskizus, kurias vėliau vertino profesionalūs gatvės menininkai. Iš daugybės pateiktų darbų atrinkti perspektyviausi eskizų autorių, kurie buvo pakviesti į tolesnes projekto veiklas.
Svarbiu projekto akcentu tapo praktinės veiklos. Perspektyviausi eskizų autoriai dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Kauno gatvės meno objektus, kurią vedė gatvės meno kūrėjas Tadas Vincaitis-Plūgas. Mokiniai turėjo galimybę iš arti pamatyti profesionalias neofreskas, susipažinti su jų kūrimo principais ir diskutuoti apie meno vaidmenį viešosiose erdvėse. Balandžio mėnesį Kaišiadorių rajono jaunimas dalyvavo praktinėse kūrybinėse dirbtuvėse, kur mokėsi darbo su dažais, kompozicijos bei freskų kūrimo technikų.
Nuo vaikų idėjų – iki miesto sienų
Vienas svarbiausių projekto „Sienos kalba“ principų buvo tai, kad galutinės neofreskų idėjos gimė iš jaunimo kūrybos. Profesionalūs gatvės menininkai Tadas Šimkus ir Pijus Čeikauskas, remdamiesi mokinių eskizais bei dirbtuvių metu išsakytomis mintimis, sukūrė dvi neofreskų koncepcijas.
Pirmoji freska, skirta traukinių temai, atsirado ant garažų bloko sienų šalia miesto parko ir naujojo pėsčiųjų ir dviračių tako. Šis motyvas pasirinktas neatsitiktinai – geležinkelis yra neatsiejama Kaišiadorių tapatybės dalis, atsispindinti ir miesto herbe. Antroji neofreska „Netelpantis į rėmus“ buvo nutapyta ant Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos sienos. Jos idėją įkvėpė edukacinių veiklų metu vieno mokinio spontaniškai ištarta frazė, kad Kaišiadorių kraštui svarbūs žmonės „netelpa į vienus rėmus“. Ši neofreskoje įkūnyta mintis tapo simboline žinute apie kūrybiškumą, drąsą būti savimi ir gebėjimą peržengti nusistovėjusias ribas.
Neofreskų tapymo procese dalyvavo ne tik profesionalūs menininkai, bet ir kūrybinių dirbtuvių dalyviai. Jaunimas prisidėjo prie fono elementų dažymo, nesudėtingų detalių kūrimo ir taip iš arti susipažino su didelio formato meno kūrinių gimimu.
Neofreskos – ilgalaikis projekto palikimas
Birželio 5 dieną abi neofreskos buvo pristatytos visuomenei. Renginio metu susitiko kūrėjai, projekto dalyviai ir bendruomenė, buvo aptartos freskų idėjos ir kūrybos procesas. Šventinę nuotaiką kūrė gatvės šokių pasirodymas, jaunimo susibūrimas ir muzika, o renginio dalyviai galėjo tiesiogiai pabendrauti su freskas kūrusiais gatvės menininkais.
Projektas „Sienos kalba“ tapo ne tik neofreskų sukūrimo iniciatyva, bet ir reikšminga švietėjiška veikla. Jo metu jaunimas buvo skatinamas domėtis savo krašto istorija, kritiškai vertinti viešąsias erdves ir suprasti, kad šiuolaikinis gatvės menas gali būti prasminga kultūrinio dialogo forma. Tuo pačiu projektas padėjo plačiajai visuomenei pažvelgti į neofreskas kaip į visavertę šiuolaikinio meno šaką, galinčią papuošti miestą ir stiprinti jo tapatybę.
Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė džiaugiasi projekto rezultatais: „Projektas „Sienos kalba“ parodė, kad kultūra gali būti gyva, šiuolaikiška ir artima jaunam žmogui. Ypač vertinga tai, kad vaikai ir jaunimas nebuvo tik žiūrovai – jie tapo tikrais kūrėjais, kurių idėjos virto profesionaliais meno kūriniais. Džiaugiamės, kad Kaišiadorys pasipuošė dviem naujomis neofreskomis, kurios ne tik puošia miestą, bet ir skatina dialogą bei primena, kad menas gali auginti bendruomenę.“
Profesionalių menininkų ir vietos jaunimo sukurtos neofreskos tapo naujais Kaišiadorių miesto akcentais ir ilgalaikiu projekto palikimu – įrodymu, kad sienos gali kalbėti, o jų pasakojimus kurti gali bendruomenė.