Tyrimas parodė: aplinkai draugišką automobilį rinktųsi vienas iš trijų gyventojų

Beveik trečdalis lietuvių (30 proc.) sako, kad kitas jų automobilis bus aplinkai draugiškas – hibridinis arba varomas elektra, rodo „Swedbank” užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Panaši dalis gyventojų pirmenybę teiktų dyzelinu varomiems automobiliams (31 proc.). Kaip rodo tyrimas, renkantis naują automobilį kaina lietuviams išlieka svarbiausiu veiksniu – tai nurodo 8 iš 10 gyventojų.

„Gyventojų dėmesys aplinkai draugiškiems ir netaršiems automobiliams nuosekliai auga. Palyginus su 2019 m. duomenimis, gyventojų, kurių kitas automobilis bus varomas tik elektra, dalis ūgtelėjo 2 procentiniais punktais iki 7 proc. Vis tik automobilio kaina yra reikšmingiausias veiksnys renkantis automobilį, todėl dyzelinu ir benzinu varomi automobiliai artimoje perspektyvoje kol kas išlaiko pakankamai tvirtas pozicijas”, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank” Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Remiantis tyrimo duomenimis, apie hibridinius automobilius svarsto 23 proc. gyventojų, 27 proc. planuoja vairuoti benzinines transporto priemones, 10 proc. mano, kad kitas jų automobilis bus varomas benzinu ir dujomis.

Svarbiausia – mažiau sumokėti perkant

Pasak T. Puliko, rinkdamiesi naują transporto priemonę gyventojai dažniausiai būna susitelkę į automobilio įsigijimo kainą ir retai linkę pagalvoti kelis žingsnius į priekį.

„Rinkdamiesi naują automobilį, daugiau nei 80 proc. respondentų nurodo, kad svarbiausia yra jo kaina. Tuo metu kasdienės eksploatacijos sąnaudos yra svarbios tik 28 proc. gyventojų, nors būtent šios sąnaudos būna reikšmingas iššūkis kasdieniams finansams. Ypač jų neįvertina pirmąjį savo automobilį įsigyjantys vairuotojai”, − komentuoja T. Pulikas.

Remiantis tyrimu, daugiau dėmesio nei kasdienėms automobilio išlaidoms lietuviai yra linkę skirti automobilio amžiui (45 proc.) bei markei (40 proc.).

Mažiau reikšmingais veiksniais respondentai laiko automobilio ridą (19 proc.) ir estetinę išvaizdą bei dizainą (18 proc.).

Klausimų kelia taršos lygis

Pasak T. Puliko, Vakarų Europoje dyzelinių automobilių dalyvavimą eisme nuspręsta riboti prieš kelerius metus. Tuo metu buvo numatoma, kad artimiausiais metais Lietuvos rinką pasieks didesnis kiekis naudotų dyzelinių automobilių mažesnėmis kainomis.

„Kyla klausimas, ar rinkdamiesi tokį automobilį gyventojai įvertina papildomas sąnaudas. Jau dabar dyzeliniais degalais varomiems automobiliams Lietuvoje numatytas didesnis taršos mokestis už išmetamą anglies dvideginį”, − sako „Swedbank” atstovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad nors kai kuriais atvejais dyzeliniai automobiliai sunaudoja mažiau degalų nei benzininiai, į aplinką jie išmeta didesnį kiekį kito tipo teršalų. Be to, didelę ridą turinčių dyzelinių automobilių priežiūra yra brangesnė.

„Dyzeliniai degalai išsiskiria didele tarša azoto oksidais, kas, pavyzdžiui, paskatino Vokietiją riboti dyzeliną naudojančių automobilių eismą šalyje. Kol kas Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas CO2 emisijoms, tačiau judant žaliuoju Europos kursu, šis vertinimas, matyt, turės keistis, ir tai reikš atitinkamus mokesčius ar ribojimus”, − komentuoja T. Pulikas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Swedbank” užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Parengė „Swedbank”