Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja didžiausi Darbo kodekso (DK) pakeitimai per pastaruosius metus. Keičiami net 38 DK straipsniai, susiję su bandomuoju laikotarpiu, pažeidimų nagrinėjimu, darbo sutarčių nutraukimu ir atsiskaitymo terminais.
„Darbo kodekso pakeitimai yra esminiai, visai ne kosmetiniai. Jie keičia darbdavių ir darbuotojų galimybes derėtis bei nustato naujas teisinio saugumo garantijas. Tikimasi, kad pokyčiai padės užtikrinti skaidresnį bendradarbiavimą ir padidins abiejų pusių atsakomybę“, – sako Eglė Staniulionė, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ Žmonių ambasados vadovė.
Didesnė alga – ilgesnis bandomasis
Iki šiol DK numatė ne ilgesnį kaip 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Nuo lapkričio 1 d. aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių mėnesio alga prieš mokesčius viršys 5,2 tūkst. eurų, jis galės būti dvigubai ilgesnis – iki pusmečio. Dėl ilgesnio bandomojo laikotarpio abi pusės turės susitarti sudarydami darbo sutartį.
„Jei įmonė priima į darbą IT architektą, kurio pagrindinis projektas prasidės tik po kelių mėnesių, 3 mėnesių bandomasis gali baigtis neprasidėjus svarbiausioms užduotims. Tokiu atveju objektyviai įvertinti darbuotojo kompetencijas gana sudėtinga. Naujoji tvarka suteiks daugiau laiko abiem pusėms įsitikinti, ar bendradarbiavimas sėkmingas“, – aiškina E. Staniulionė.
Ilgesnis bandomasis laikotarpis naudingas ir darbuotojui – jis turės daugiau laiko susipažinti su organizacija, darbo procesais ir atsakomybėmis. Be to, bandomuoju laikotarpiu galioja paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka.
„Jei pradėjęs dirbti žmogus supranta, kad pasirinktos pareigos ar organizacija jam netinka, bandomuoju laikotarpiu jis apie išėjimą darbdaviui privalo pranešti prieš 3 darbo dienas, po bandomojo – prieš 20 kalendorinių dienų“, – sako ekspertė.
DK taip pat leidžia darbdaviui su darbuotoju susitarti, kad bandomasis laikotarpis apskritai nebūtų taikomas, pabrėžia ji.
„Liga“ prisidengti nebepavyks
Keičiasi ir darbo pareigų pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Terminas, per kurį darbdavys turi išsiaiškinti, ar pažeidimas buvo ir ar dėl to reikia darbuotoją atleisti, lieka toks pat – 1 mėnuo. Visgi nuo lapkričio 1-osios į šį terminą nebebus įskaičiuojamos darbuotojo atostogos ar nedarbingumo laikotarpis.
„Įsivaizduokite situaciją: darbuotojas galimai padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pradedamas tyrimas, bet darbuotojas netikėtai suserga ir mėnesiui pasiima nedarbingumą. Kol jis pasveiksta, baigiasi tyrimui ir sprendimui priimti skirtas terminas. Pagal naująją tvarką darbdavys galės sulaukti darbuotojo sugrįžtant ir užbaigti pradėtą procedūrą“, – aiškina „Bitės“ Žmonių ambasados vadovė.
Naujoji tvarka svarbi ir darbuotojų interesams. „Pradėtas tyrimas dėl galimo pažeidimo dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų nusižengė ir jam bus taikoma atsakomybė. Abiem pusėms svarbu objektyviai išsiaiškinti aplinkybes. Jei per šį laiką darbuotojas suserga, jam nebereikės paskubomis grįžti į darbą vien dėl besibaigiančio sprendimo priėmimo termino“, – sako viena skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovių E. Staniulione.
Išeitinė – dalimis
Kitas pokytis aktualus nutraukiant darbo santykius. Nuo lapkričio 1 d. darbuotojas ir darbdavys galės raštu susitarti, kad darbuotojui išeitinę išmoką, kuri viršija jo vieno mėnesio atlyginimą, bus galima išmokėti dalimis. Vieno mėnesio atlyginimui prilygstanti suma turės būti išmokėta paskutinę darbo dieną arba, šalims sutarus, per 10 dienų. Likusi suma galės būti išmokėta per tris artimiausius mėnesius.
„Tokia tvarka gali būti naudinga įmonėms, kurioms vienu metu tenka išmokėti dideles sumas. Pavyzdžiui, pertvarkant veiklą ar mažinant darbuotojų skaičių, atsiskaitymas dalimis leidžia lengviau planuoti įmonės finansus. Svarbiausia, kad dėl išmokėjimo dalimis susitartų abi pusės“, – pabrėžia E. Staniulionė.