Iki 2017 metų į oro taršos mažinimo įrenginius KN investavo 3 mln. eurų, o nuo 2017 iki 2021 metų į aplinkos oro taršos mažinimo priemones – dar 5 mln. eurų.
2018 metais buvo patvirtintas KN aplinkosaugos veiksmų planas. To imtis įmonę paskatino šalia jos teritorijos gyvenančios bendruomenės, besiskundžiančios dėl sklindančių nemalonių kvapų.
Skundų dėl kvapų neliko
KN aplinkos, darbų ir priešgaisrinės saugos vadovė Jurgita Lengvytė sako, kad įmonės kvapo emisija gyvenamojoje aplinkoje apskritai niekada neviršijo normos – 8 kvapo vienetų. Vykdant veiklą būdavo fiksuojama 1,3-1,5 kvapo vieneto, tačiau naftos produktai turi specifinį kvapą, tad žmonės vis tiek juos užuodžia.
Prieš kelerius metus vyko ilgos ir sunkios diskusijos su bendruomenių atstovais, kol, pasak J. Lengvytės, vieni kitus išgirdo, nes abi pusės turėjo įvairių nuoskaudų. Tada KN parengė minėtą aplinkosaugos veiksmų planą ir numatė įgyvendinti tris priemones.
Viena jų – oro teršalų, turinčių savo sudėtyje kvapniųjų medžiagų, pvz., sieros arba merkaptano, valymo įrenginys. Jis buvo pastatytas 2021 metų viduryje. Prie jo yra prijungta 16 talpyklų. Dabar iš jų teršalų emisijos ir kvapas patenka ne į aplinką, o į valymo įrenginį, jie išvalomi ir tik tada išmetami į orą. Įrenginiui atsiradus kvapas sumažintas nuo 1,3 iki 1-0,9 kvapo vieneto.
Be to, aplink visą naftos terminalą įrengta dešimt lakiųjų organinių junginių daviklių, kurie matuoja jų koncentraciją. Jeigu ji kiek pakyla, tai signalas, kad reikia operatyviai peržiūrėti vykdomus procesus. Trys davikliai įrengti prieš daugiau kaip 5 metus, o dar septyni – pernai. Pasak J. Lengvytės, tai gera prevencinė priemonė.
„Šiemet praėjus pusmečiui dar negavome nė vieno skundo iš gyventojų ar institucijų, o prieš kelerius metus vidutiniškai per metus gaudavome 17-18 skundų. Manome, kad efektą pasiekėme, sumažinome kvapą iki tokios normos, kai žmogus neužuodžia arba kvapas neatslenka į gyvenamąją teritoriją“, – „Vakarų ekspresui“ sakė J. Lengvytė.
Jos teigimu, ateityje planuojama dar 10 talpyklų prijungti prie oro teršalų valymo įrenginio. Šiuo metu KN turi 3 tokius įrenginius. Dabar rengiama studija, atsakysianti, kuris iš jų būtų tinkamiausias dar labiau sumažinti emisijas ir kartu kvapus į aplinkos orą. Iki 2030 metų bendrovė yra užsibrėžusi maždaug 45 proc. sumažinti lakiųjų organinių emisijų kiekį, palyginti su 2020-2021 metais.
Visos KN talpyklos, kuriose saugomi tokie šviesūs naftos produktai kaip benzinas ar dyzelinas, yra uždaros ir po stogais turi pontonus. Dalis talpyklų, kuriose laikomas mazutas, irgi yra su pontonais. Jie neleidžia teršalams patekti į aplinką, t. y. sulaiko garavimą.
Kraunamas tanklaivis būna prijungtas prie kranto infrastruktūros, visi susidarę teršalai nukreipiami į lakiųjų organinių junginių deginimo įrenginį, t. y. visi garai yra surenkami ir utilizuojami.
Visa elektros energija žalia
Aplinkos, darbų ir priešgaisrinės saugos vadovė sako, kad visa KN perkama elektros energija, taip pat ir Kupiškio rajone veikiančiame Subačiaus naftos terminale, yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su elektros tiekėjais, numatančią, kad perkama žalia elektros energija.
„Anksčiau, nusipirkę tam tikrą kiekį elektros energijos, ją “išsižalindavome„. Jau keleri metai, kai perkame žalią energiją, bet tik pernai pradėjome ją pirkti visu 100 proc. Naudojant žalią elektros energiją į aplinką kasmet neišmetame 3 000-6 000 CO2 tonų per metus, kuros susidaro gaminant elektros energiją“, – sako J. Lengvytė.
Beje, KN Subačiaus naftos terminale yra įgyvendinamas saulės elektrinės projektas. Siekis – kad saulės elektrinė aprūpintų elektra visą terminalą ir nebereikėtų pirkti elektros iš energijos tiekėjo.
Modernizuota katilinė
Bendrovės katilinėje deginamos gamtinės dujos ir išmetamas CO2, prisidedantis prie šiltnamio efekto. Planuojama ir šią sritį „žalinti“, ketinama įgyvendinti nedidelius projektus, kad dujų būtų sudeginama kuo mažiau ir kad sudegintos jos būtų panaudojamos kuo efektyviau. Vienas iš KN tikslų – iki 2030 metų per pusę sumažinti bendrovės CO2 emisijas į aplinkos orą.
Katilinės degikliai jau dabar yra modernizuoti ir deginant gamtines dujas į aplinką išmetamos tris kartus mažesnės azoto ir anglies monoksido emisijos. Prieš katilinės rekonstrukciją buvo išmetama 300 miligramų kubiniame metre, o dabar – 100 miligramų.
Svarstoma „Independence“ tvarumo galimybė
Paklaustas, ar ir laivas-dujų saugykla „Independence“ ateityje bus „žalias“, KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta atsakė: „Šiandien laivas visą energiją pasigamina pats degindamas dujas. Vienas iš didesnių projektų, kurį svarstome šiandien, nors laivas KN nuosavybe taps tik 2024-ųjų pabaigoje, – mažinti išmetamą CO2 kiekį pakeičiant dujų deginimą elektros energijos ėmimu iš kranto.
Tai būtų sudėtingas ir brangus projektas, bet mes apie jį jau dabar kalbame ir vertiname galimybes jį įgyvendinti ruošdamiesi ateičiai. Tokius dalykus būtina planuoti iš anksto.“
Išgirstos bendruomenės
„Mes klausėme savo suinteresuotųjų šalių, t. y. bendruomenių, įvairių institucijų atstovų, į ką mūsų bendrovė turėtų atkreipti dėmesį, kas yra svarbu kalbant apie tvarią ir socialiai atsakingą jos veiklą. Tokiu būdu išgryninome pagrindines temas, į kurias turime sutelkti savo pastangas. Tarp jų atsidūrė ir oro tarša, prie kurios valdymo mes dirbame sistemingai jau ne vienerius metus ir jau esame pasiekę puikių rezultatų. Sukūrėme gražius santykius su bendruomenėmis, nes išgirdome jas“, – pasakojo KN komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė.
KN atstovai sako, kad su bendruomenėmis užsimezgė tiesiog kaimyniški ryšiai. Gyventojai nuosekliai informuojami apie tai, kas bus daroma mažinant aplinkos taršą ir pan. Jiems netgi atsiskaitoma, kas jau padaryta. Vyksta periodiniai susitikimai su bendruomenių nariais. Per metus iki šiol jų būdavo mažiausiai 6.
Neseniai gyventojams buvo organizuojami civilinės saugos mokymai, kad jie jaustųsi geriau informuoti, kas nutiktų, jeigu terminale įvyktų avarija. Beje, KN įsitraukė ir į Vitės bendruomenės kaimynų šventę. Kaimynų dienos proga Vitės kvartale bendrovės darbuotojų ir gyventojų atstovai kartu pasodino juodųjų pušų, kad aplinka būtų gražesnė ir švaresnė.
Pasak O. Barkauskaitės, jau ne vieneri metai, kai kalėdinės dovanos keičiamos socialinėmis iniciatyvomis. Jos manymu, kalbant apie tvarumą dar labai svarbu yra nuoseklumas. Iniciatyvas reikia palaikyti ilgesnį laiką, į jas investuoti ir nuolat tobulinti.
Renkamas saugiausias skyrius
„Kartais skaitant įvairią informaciją susidaro įspūdis, kad tvarumas dabar yra populiaru, todėl reikalinga ši tematika. Mes jį vertiname kaip visos savo organizacijos filosofiją. Jeigu nori būti tvarus, turi išgryninti tas sritis, kuriose tu toks ketini būti.
Darnaus vystymosi tikslų yra 17. Mes pasirinkome kelias sritis kaip, pavyzdžiui, mažinti teršalų emisijas, kurios sukelia klimato kaitą; mažinti susidarančių atliekų kiekį, o susidariusias atliekas perduoti perdirbti arba užtikrinti saugią darbo aplinką visiems darbuotojams.
Norint sukurti saugią darbo aplinką – būtinas dialogas su darbuotojais. Turime pasirengę Sveikų darbo vietų kūrimo programą, kurioje numatytas platus priemonių spektras nuo streso valdymo ar sveikos mitybos paskaitų iki nesaugių darbo vietų šalinimo. Mes skatiname visus darbuotojus pranešti apie galimai nesaugias darbo vietas, kuriose jie gali susižaloti. Visi pranešimai registruojami, yra ištiriami ir numatomos korekcinės priemonės.
Prieš dvejus trejus metus darbuotojų identifikuotoms nesaugioms darbo vietoms šalinti mes kasmet skyrėme po maždaug 300 tūkst. eurų. Šiemet ta programa mažesnė, nes jau esame susitvarkę savo nesaugias darbo vietas“, – pasakojo J. Lengvytė.
Beje, darbuotojai motyvuojami dirbti saugiai. Nuo pernai metų pradėtas rinkti saugiausias skyrius. Juo tampa tas, iš kurio gaunama daugiausia pranešimų apie nesaugias darbo vietas, kuriame nebuvo nelaimingų nutikimų ir pan. Jam skiriamas finansinis fondas, kurį darbuotojai gali panaudoti komandiniam renginiui neformalioje aplinkoje. Taip stiprinamas ir jų kolegiškumas, bendruomeniškumas.
