Testamentas Lietuvoje daugybei žmonių – vis dar tabu tema. Nors ne vienas yra patyręs, kokias problemas po artimojo mirties sukelia paveldėjimo dokumentų nebuvimas, praktikoje tai priimama sunkiai – esą dar per anksti galvoti, nėra ką palikti, o ir pasidalysią artimieji palikimą patys.
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ užsakymu, rodo, kad tik 8 proc. gyventojų jau yra sudarę testamentą, o dar 35 proc. svarsto jį palikti. Šiek tiek mažiau – 38 proc. – nurodo, kad apie testamentą nėra galvoję, o 19 proc. teigia jo nesvarstantys.
Tyrimas taip pat atskleidė aiškią amžiaus įtaką sprendimo priėmimui. Apie testamento sudarymą dažniau svarsto vyresni nei 46 metų gyventojai, o jau sudarę jį dažniausiai yra vyresni nei 56 metų. Apie testamentą negalvoję dažniau teigia 18–35 metų žmonės.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė svarsto, kad apklausos duomenys atskleidžia ne testamento reikšmės sumenkinimą, o veikiau žmogišką polinkį atidėti sudėtingus sprendimus. Ji pripažįsta, kad Lietuvoje vis dar gajos nuostatos, jog testamentas aktualus tik turtingiems žmonėms, taip pat tik garbaus amžiaus gyventojams ir ypač tiems, kurie neturi šeimos ar kitų artimųjų.
„Žmonės planuoja keliones, pirkinius, būsto paskolas, vaikų mokslus, tačiau sprendimus apie tai, kas nutiks po jų, dažnai palieka miglotai ateičiai. Ir tai natūralu – mūsų šiandieninei kultūrai būdingas ypatingas jautrumas gyvenimo pabaigos temose, taigi ir planuojant, kas liks po mūsų. Galbūt lengvesnis požiūris atsirastų sužinojus, kad testamento sudarymas bet kokiame amžiuje nėra galutinis ir negrįžtamas sprendimas ar juolab pareiškimas apie artėjantį atsisveikinimą su gyvenimu.
Taip kaip toks pareiškimas nėra ir donoro kortelės išsiėmimas, ką irgi galima atlikti vos sulaukus pilnametystės. Abiem atvejais sprendimas tik parodo asmens atsakingumą, teisę ir norą pačiam nuspręsti, kas jam yra svarbu“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Svarbu ne tik vyresniems ar turtingiems
„Tuščių narvų“ vadovės patirtis bendraujant su žmonėmis viešuose renginiuose rodo, kad dar ne visi girdėję ir tai, kad palikimą gali užrašyti ir nevyriausybinėms organizacijoms – net ir tuo atveju, jei turi artimųjų. Tą patvirtino ir „Spinter tyrimų“ apklausa – tik 57 proc. respondentų pažymėjo, kad žino apie galimybę testamentu palikti turtą juridiniams asmenims, įskaitant nevyriausybines organizacijas.
Pasak G. Vaitkevičiūtės, nors ši galimybė Lietuvoje nėra plačiai aptariama, daugelyje Vakarų valstybių tai jau įprasta praktika.
„Žmonės išties dažnai nustemba sužinoję, kad testamentu gali paremti ne tik artimuosius, bet ir organizacijas, kurių veikla jiems svarbi. Tai gali būti gyvūnų apsauga, socialinė pagalba, kultūra, ligonių rėmimas ar kita sritis. Tokiu būdu žmogaus vertybės lieka gyvos ir toliau“, – pažymi visuomenininkė.
Ji neabejoja, kad tokioms organizacijoms kaip „Tušti narvai“ testamentu skiriama parama gali tapti reikšminga ilgalaikio pokyčio dalimi: „Kartais vienas žmogaus sprendimas po daugelio metų gali lemti sisteminius pokyčius – pavyzdžiui, geresnę gyvūnų apsaugą įstatymais“.
„Testamente galima numatyti, kad organizaciją paremsite procentine savo viso turto dalimi, konkrečia suma arba konkrečiu turtu“, – papildo G. Vaitkevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad testamentu žmonės palieka ir savo vertybinę žinutę: „Vieniems svarbiausia šeima. Kitiems reikšminga parama gyvūnams, vaikams, kultūrai, švietimui ar aplinkosaugai. Bet kuriuo atveju testamentas leidžia vertybes paversti realiu sprendimu“.
Testamentą galima koreguoti bet kada
Advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vyresnysis teisininkas Girius Ivoška teigia, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės delsia sudaryti testamentą, yra klaidingas įsitikinimas, kad testamentas yra galutinis ir nebeatšaukiamas sprendimas.
„Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus pilnametis asmuo. Svarbiausia žinoti, kad tai nėra vienkartinis dokumentas visam gyvenimui. Testamentą galima pakeisti, papildyti ar panaikinti bet kada, jei pasikeičia žmogaus aplinkybės ar nuomonė.“
Anot jo, tai reiškia, kad sprendimą galima priimti ir jauname amžiuje: „Jeigu šiandien žmogus nori dalį turto palikti nevyriausybinei organizacijai, o ateityje susiklostys kitokia šeiminė situacija, testamentą bus galima atnaujinti. Todėl nėra priežasties laukti „tinkamo“ amžiaus. Teisiškai tokio amžiaus tiesiog nėra – tereikia sulaukti pilnametystės.“
Advokatas taip pat pabrėžia, kad nepalikus testamento turtas paskirstomas pagal įstatyme numatytą tvarką, atsižvelgiant į paveldėjimo eiles: „Kai žmogus pats neišreiškia valios, įstatymiškai ją pakeičia bendros taisyklės. Todėl tiems, kuriems svarbu individualus sprendimas, testamentas yra aiškiausias būdas tą valią įtvirtinti“.
Testamentas – tai dokumentas, kuriuo asmuo, vadinamas testatoriumi, nurodo, kokias teises į jo turtą po jo mirties turės kiti asmenys. Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Esminė sąlyga, jog asmuo gali sudaryti testamentą tik pats, laisva valia, be prievartos ir suklydimo.
Lietuvoje testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.
Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro. Testamentą pasirašo testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Tai ko gero, geriausiai saugoma notaro paslaptis, kurią galima atskleisti tik asmeniui mirus. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai notaras pagrįstai atsisakė atskleisti testamento turinį net ikiteisminį tyrimą vykdantiems pareigūnams.
Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.
Tad jei asmeninis testamentas parašytas tinkamai ir įsigaliojo, jis lygiavertis oficialiajam. Tačiau būtina įvykdyti nemažai sąlygų. Todėl notarai, remdamiesi patirtimi ir praktika, rekomenduoja, kreiptis į notarą, jei norima sudaryti aiškų ir teisingą testamentą, dėl kurio po mirties nekiltų ginčų.
Žmogus bet kada turi teisę sudarytą testamentą pakeisti, papildyti ar panaikinti. Vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėlesniam testamentui. Notarai visada rekomenduoja klientams taip sudaryti testamentą, kad po mirties paveldėtojams nekiltų nepatogumų. Testamente galima parašyti, kas negali pretenduoti į turtą. Testamentas gali užkirsti kelią giminių nesutarimams, bylinėjimuisi teismuose.
Šaltinis: Nyksciai
