Anksčiau sukčių siunčiamas žinutes dažnai išduodavo gramatinės klaidos, neįprasti kreipiniai ar keistai suformuluoti sakiniai. Tačiau šiandien, pasitelkę dirbtinį intelektą (DI), apgavikai gali kurti taisyklingus tekstus, atkartoti pažįstamų žmonių balsus ir net suklastoti vaizdo įrašus. Kaip atpažinti sukčiavimą, kai žinutė atrodo visiškai tikra, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Taisyklinga kalba dar nereiškia patikimumo
Pasak M. Kutkaičio, sukčiai vis dažniau naudojasi DI įrankiais, kurie leidžia greitai parengti įtikinamus laiškus, trumpąsias žinutes ar pranešimus socialiniuose tinkluose. Tokie tekstai gali būti parašyti taisyklinga lietuvių kalba, naudojant oficialų toną ir konkrečiai situacijai pritaikytas formuluotes.
„Anksčiau gavę žinutę su daugybe rašybos klaidų ar neįprastai skambančiais sakiniais galėdavome gana greitai įtarti sukčiavimą. Šiandien DI sukčiams leidžia ne tik ištaisyti klaidas, bet ir sukurti tekstą, kuris primena tikrą banko, siuntų tarnybos ar valstybinės institucijos pranešimą. Todėl vien tai, kad žinutė atrodo profesionaliai, dar nereiškia, kad ja galima pasitikėti“, – sako M. Kutkaitis.
Be to, DI leidžia sukčiams lengviau pritaikyti žinutes konkretiems žmonėms. Pavyzdžiui, remdamiesi socialiniuose tinkluose viešai skelbiama informacija, apgavikai gali paminėti žmogaus darbovietę, pomėgius ar kitus asmeninius duomenis, todėl net ir asmeniškai skambanti žinutė nebūtinai yra tikra.
Atkreipkite dėmesį į skubinimą
Vienas svarbiausių sukčiavimo požymių, kuris išlieka nepaisant technologijų pažangos, yra spaudimas veikti kuo greičiau. Sukčiai dažnai siekia kurti situacijas, kuriose negalima delsti. Pavyzdžiui, galite sulaukti pranešimo, kad jūsų banko sąskaitoje pastebėta įtartina veikla, todėl būtina nedelsiant patvirtinti tapatybę. Kitu atveju gali būti teigiama, kad netrukus bus užblokuota mokėjimo kortelė, nepavyks pristatyti siuntos arba artimajam skubiai reikia finansinės pagalbos.
„Sukčiai siekia, kad žmogus pirmiausia pasiduotų emocijoms, o ne racionaliai įvertintų situaciją. Todėl žinutėse dažnai pabrėžiama, kad veikti būtina per kelias minutes, antraip galima prarasti pinigus ar patirti kitų nemalonumų. Jei jus skubina ir nepalieka laiko patikrinti informacijos, tai jau rimtas ženklas, kad kažkas negerai“, – aiškina „Luminor“ banko ekspertas.
Jis priduria, kad sukčiai taip pat gali prašyti niekam nepasakoti apie gautą žinutę ar vykstantį pokalbį. Tokie prašymai taip pat turėtų kelti įtarimų, ypač jei kartu raginama pervesti pinigus ar atskleisti asmeninius duomenis.
Svarbiausia – kokio veiksmo prašoma
Anot M. Kutkaičio, įtartiną žinutę pirmiausia reikėtų vertinti pagal tai, ką jos siuntėjas ragina padaryti. Net jei pranešimas atrodo oficialus, sukčiavimą gali išduoti prašymas paspausti nuorodą, pateikti prisijungimo duomenis, patvirtinti mokėjimą ar įsidiegti papildomą programėlę.
„Pavyzdžiui, gaunate nepriekaištingai parašytą banko vardu siunčiamą pranešimą apie tariamai užblokuotą sąskaitą. Jame pateikiama nuoroda, kuria prašoma prisijungti prie interneto banko ir patvirtinti savo tapatybę. Nors pati žinutė gali atrodyti patikima, būtent prašomas veiksmas turėtų sukelti įtarimą. Bankai neprašo klientų žinutėmis ar telefonu atskleisti prisijungimo slaptažodžių, PIN kodų ar kitų saugumo duomenų“, – pabrėžia ekspertas.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti prašymus pervesti pinigus į tariamai saugią sąskaitą ar suteikti kitam asmeniui prieigą prie savo telefono arba kompiuterio. Sukčiai gali prisistatyti banko darbuotojais ar techninės pagalbos specialistais ir aiškinti, kad tokiu būdu padės apsaugoti jūsų pinigus.
Ekspertas pabrėžia, kad bankai niekada neprašo klientų įsidiegti nuotolinės prieigos programų ar dalytis savo įrenginio ekrano vaizdu. Sulaukus tokio prašymo, pokalbį reikėtų nedelsiant nutraukti.
Nepasitikėkite vien pažįstamu balsu ar veidu
DI pakeitė ne tik rašytines sukčių žinutes. Šiandien technologijos leidžia imituoti kito žmogaus balsą, veidą ar judesius, todėl net išgirstas pažįstamas balsas ne visada patvirtina pašnekovo tapatybę. Pavyzdžiui, sukčiai gali sukurti garso įrašą, kuriame artimojo balsu prašoma skubiai pervesti pinigų, arba vaizdo įrašą, kuriame žinomas žmogus tariamai rekomenduoja investuoti į konkrečią platformą.
„Jei sulaukiate netikėto skambučio ar balso žinutės iš artimojo, kuris prašo skubiai pervesti pinigų, neskubėkite to daryti. Nutraukite pokalbį ir patys paskambinkite tuo numeriu, kuriuo su juo paprastai bendraujate. Panašiai reikėtų elgtis ir sulaukus skambučio iš tariamo banko darbuotojo – susisiekite su banku oficialiai skelbiamais kontaktais. Net jei ekrane matote pažįstamą telefono numerį, jis gali būti suklastotas“, – pataria M. Kutkaitis.
Jis priduria, kad kartais DI sukurtą vaizdą gali išduoti neįprasti lūpų judesiai, veido išraiškos ar nenatūraliai skambantis balsas. Tačiau technologijoms tobulėjant šiuos skirtumus pastebėti darosi vis sunkiau, todėl vien vaizdo ar garso įspūdžiu pasikliauti nereikėtų.
Įtariate sukčiavimą? Patikrinkite informaciją patys
Norint apsisaugoti nuo apgavysčių, svarbiausia išsiugdyti įprotį netikėtus prašymus tikrinti savarankiškai. Gavę įtartiną žinutę, nespauskite joje pateiktų nuorodų ir neatidarykite žinutėse pateiktų priedų. Jei pranešimas tariamai gautas iš banko ar kitos institucijos, informaciją patikrinkite jos oficialioje svetainėje arba susisiekę oficialiu telefono numeriu.
Jei vis dėlto pateikėte savo prisijungimo duomenis, patvirtinote įtartiną mokėjimą ar suteikėte prieigą prie įrenginio, svarbu veikti nedelsiant. Kreipkitės į banką, pasirūpinkite paskyrų saugumu, prireikus užblokuokite mokėjimo kortelę ir apie sukčiavimo atvejį praneškite policijai.
„Svarbiausia suprasti, kad šiandien sukčiavimą vis rečiau išduoda vien žinutės išvaizda. Net taisyklingai parašytas laiškas, pažįstamas balsas ar oficialiai atrodantis puslapis gali būti apgaulės dalis. Todėl prieš atlikdami bet kokį finansinį veiksmą įvertinkite, kas su jumis susisiekė, kodėl skubina ir ko konkrečiai prašo. O jei kyla bent menkiausia abejonė, informaciją visada patikrinkite patys“, – apibendrina M. Kutkaitis.
Šaltinis: Nyksciai