Didžioji dalis šalies gyventojų pasitiki savo žiniomis apie finansinius produktus bei paslaugas ir vis drąsiau jais naudojasi. Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais ypač augo namų ūkiams suteiktų vartojimo paskolų portfelis. Tuo metu „Credit24“ tyrimas atskleidė, kad nebankinio finansų sektoriaus vaidmuo vertinamas vis palankiau – jo kreditoriai vis dažniau matomi kaip saugi alternatyva nelegaliems skolintojams, padedanti užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą ir skatinti inovacijas.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų namų ūkiams suteiktų paskolų portfelis šiemet auga. Rugpjūčio pabaigoje namų ūkiams suteiktų paskolų likutis siekė apie 20,1 mlrd. eurų – 14,7 proc. daugiau nei prieš metus. Vien per rugpjūtį jis padidėjo 243,3 mln. eurų, arba 1,2 proc.
Ypač sparčiai augo vartojimo paskolų portfelis: per metus jis padidėjo 24,7 proc. ir rugpjūčio pabaigoje pasiekė apie 2,2 mlrd. eurų.
Atsakingo skolinimosi platformos „Credit24“ tyrimas, skirtas Lietuvos gyventojų finansinei padėčiai, taupymo ir skolinimosi įpročiams nustatyti bei stebėti, parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki savo žiniomis apie finansinius produktus ir paslaugas.
„Pasitikėjimas savo finansinėmis žiniomis padeda žmonėms drąsiau priimti sprendimus ir naudotis įvairiomis finansinėmis paslaugomis. Vis dėlto pasitikėjimo nereikėtų painioti su įsitikinimu, kad viską žinome. Finansiniai sprendimai turi realių pasekmių, todėl svarbu ne tik suprasti savo galimybes, bet ir įvertinti rizikas, įsigilinti į sąlygas bei kritiškai vertinti savo žinias. Tai, kad dalis žmonių vis dar nepasitiki savo finansiniu išprusimu, nebūtinai yra blogas ženklas – abejonės gali paskatinti ieškoti papildomos informacijos ir atsakingiau rinktis“, – sako Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Pasitikėjimas nebankinio sektoriaus kreditoriais auga
Visuomenės požiūris į alternatyvius skolintojus pastaraisiais metais keičiasi – senus stereotipus keičia palankesnis vertinimas. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai nebankinį sektorių vis dažniau vertina kaip svarbų finansinių paslaugų prieinamumo bei inovacijų variklį.
Palankiausiai gyventojai vertina sektoriaus pagalbą tiems, kuriems sunkiau pasiekiamos tradicinės bankų paslaugos: 45 proc. apklaustųjų sutinka, kad nebankinis finansų sektorius padeda šiems žmonėms kurti savo kredito istoriją. Be to, 42 proc. respondentų teigia, kad ši rinka skatina teigiamus pokyčius ir technologines inovacijas. Per metus šiai minčiai pritariančiųjų padaugėjo nuo 33 proc.
Itin ryškus lūžis įvyko vertinant sektoriaus skaidrumą ir saugumą. Beveik 39 proc. gyventojų nebankinius kreditorius šiandien laiko saugia alternatyva nelegaliems skolintojams, o visiškai tuo įsitikinusių žmonių dalis per metus šoktelėjo beveik dvigubai – nuo 10 iki 17 proc. Kartu stiprėja ir bendras sektoriaus svorio pripažinimas: 39 proc. visuomenės sutinka, kad jis yra būtinas šalies ekonomikai.
„Augantis pasitikėjimas nėra atsitiktinis – jis atspindi rinkos brandą. Šiandien nebankinis finansų sektorius veikia pagal itin griežtus priežiūros standartus ir skaidrias taisykles, todėl vartotojų akyse tampa patikimu finansiniu partneriu. Žmonės mato, kad susidūrę su griežtesniais bankų reikalavimais jie neturi rizikuoti ieškodami nelegalių ar nesaugių išeičių“, – sako T. Bataitis.
Primena rinktis atsakingai
Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad pritrūkus papildomų lėšų lietuviai vis dar dažniau kliaujasi artimiausia aplinka nei finansų įstaigomis.
Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių beveik kas dešimtas (apie 10 proc.) apklaustasis pinigų skolinosi iš savo antrosios pusės, 9 proc. pagalbos kreipėsi į tėvus, o 8 proc. – į draugus. Palyginimui, profesionalių finansų rinkos dalyvių paslaugomis gyventojai naudojosi rečiau: į bankus kreipėsi kiek daugiau nei 7 proc., o į kredito bendroves – 6 proc. respondentų.
„Skolinimasis iš artimųjų ar draugų dažnam atrodo paprasčiausias kelias, nes išvengiama formalių procedūrų, o pinigai dažniausiai gaunami be palūkanų. Vis dėlto neformalūs finansiniai įsipareigojimai slepia nemenką riziką asmeniniams santykiams – netikėtai pasikeitus finansinei situacijai, vėluojanti skola gali sugriauti ilgai kurtą pasitikėjimą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar renkatės skolintis iš artimųjų, ar iš profesionalių rinkos dalyvių, sprendimas turi būti priimamas itin atsakingai“, – pastebi „Credit24“ vadovas.
Ekspertai pabrėžia, kad prieš skolinantis svarbiausia realistiškai įsivertinti savo finansines galimybes ir skolintis tik tiek, kiek iš tiesų pajėgiama grąžinti, o paskolos davėją rinktis itin atsakingai. Oficialūs kreditoriai vertina kliento pajamas, turimus įsipareigojimus bei kredito istoriją, o šis kreditingumo vertinimas yra pirmoji paties vartotojo apsauga nuo pernelyg didelės finansinės naštos.
Ne mažiau svarbu visada pasitikrinti, ar bendrovė yra įrašyta į oficialų Lietuvos banko licencijuotų kreditorių sąrašą ir turi teisę teikti tokias paslaugas. Skolinantis iš neoficialių, neprižiūrimų skolintojų prarandami svarbūs vartotojo apsaugos mechanizmai, o neskaidrios sąlygos gali įstumti į dar gilesnes skolas bei sukelti rimtų teisinių problemų.
Apklausą „Credit24“ užsakymu 2026 m. gegužės–birželio mėnesiais atliko „Emor“. Joje dalyvavo 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Šaltinis: Nyksciai