Titulinis Naujienos Staigūs temperatūrų svyravimai pavojingi paprastosios pušies sėklų kokybei
Įvertinimas
Staigūs temperatūrų svyravimai, kai esant drėgnam, bet ne itin šaltam orui staiga atšąla iki -20 laipsnių, labai pavojingi ruošiamų paprastosios pušies sėklų kokybei. Vėliau tai nulemia žemą sėklų daigumą.
Tokios šilumos sausio mėnesį dar niekada nebuvo per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Tačiau prognozės rodo, kad šiluma Lietuvoje ilgai neužsibus – ateina stingdantys šalčiai. Prognozuojama, kad termometrų stulpeliai gali kristi žemiau 20 laipsnių šalčio.
Dėl staiga besikeičiančios temperatūros, suyra paprastosios pušies sėklų ląstelių sienelės ir sėklų viduje įvyksta nepageidaujamos biocheminės reakcijos. Tarp iš pažiūros sveikų sėklų atsiranda daug supuvusių ir stikliškų. Panašus efektas pastebėtas ir laikant per daug drėgnus kankorėžius žemesnėse temperatūrose, tai yra, kuo didesnis kankorėžių ir sėklų drėgnumas, tuo mažesnis atsparumas žemai temperatūrai.
Analogiška į šiais metais prognozuojamą situacija susiklostė 2016 m. sausio 6 – 7 dienomis, kai fiksuoti staigūs temperatūrų kritimai. Vietomis prieš tai vyravusi žemiausia vidutinė -3 laipsnių temperatūra staiga tomis dienomis nukrito iki -19 ar net -24 laipsnių. Tais metais iš 807,5 kg paruoštų pušies sėklų daugiau kaip pusė pagal atliktus sėklų kokybės tyrimus buvo priskirtos nekondicinių sėklų kategorijai dėl mažo daigumo ir tapo netinkamomis sodmenų išauginimui.
Savo sėklų derlių išgelbėjo tik tos tuometinės miškų urėdijos, kurios ruošą pradėjo ir baigė dar 2016 m. arba iki sausio mėnesio surinktų kankorėžių nesumaišė su surinktaisiais vėliau. Tuo metu paruoštos sėklos, pagal Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimus, dažniausiai buvo įvertintos kaip aukščiausios, I-os kokybės klasės.
Panaši situacija 2016 m. susiklostė ir kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Lenkijoje. Latvijos kolegos patvirtino, kad lapkričio – gruodžio mėnesiais sėklinėse plantacijose ruoštų sėklų daigumas siekė nuo 77 iki 95 proc., o kovo mėnesį buvo vos 25 – 67 proc. Tai nėra naujiena ir Lenkijos miškininkams. 1997–1998 m. ir 2005–2006 m. paprastosios pušies sėklų ruošos metu pastebėti identiški sėklų kokybės rezultatų kritimai kaip ir 2016–2017 m., ypatingai Lenkijos šiaurės – rytinėje dalyje, kuri ribojasi su Lietuva.
Siekiant išvengti ar sumažinti galimus nuostolius dėl pušies sėklų kokybės, rekomenduojama didelių sėklinių plantacijų ar kitų sėklinės miško bazės objektų kankorėžius aižyti dalimis ir atlikti išankstinį sėklų kokybės tyrimą, ypač nemaišyti iki sausio mėnesio surinktų kankorėžių su vėliau surinktaisiais. Sėklų siuntos būtų sudaromos pagal išankstinių tyrimų rezultatus, leidžiančius eliminuoti tas siuntos dalis, kurių kokybė nepatenkinama.
Kuo toliau, tuo dažniau besikeičiantis klimatas turės neigiamų pasekmių sėklų ruošai, sodmenų išauginimui ir kitiems svarbiems procesams. Todėl būtina galvoti apie būdus, kaip apsisaugoti ir prisitaikyti.
Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją
