Anykščių šilelyje įvyko dramaturgo ir režisieriaus dr. Aleksandr Špilevoj analogų neturinčio naktinio spektaklio–kelionės „Pačios“ premjera. Spektaklis ne tik vyko natūralioje miško tankmėje, bet ir prilygo ne trumpam reginiui, o visos nakties ritualui.
Spektaklis unikalus tuo, kad vyko miške. Tai, pasak režisieriaus, lėmė netradicinių kūrybinių ir techninių sprendimų poreikį.
„Tam, kad spektaklis galėtų vykti miške, teatrą čia turėjome sukurti patys. Ne tik sceną, bet ir užkulisius, gamybos cechus, montažinę, aparatinę. Paprastai, ruošiantis premjerai, šviesų dailininkai kuria šviesos dailę, kompozitoriai – muziką, aktoriai – vaidmenis. Šįkart visi darėme viską: konstravome, gaminome, pjovėme žolę, tvarkėme miško takus ir aplinką, ieškojome spektaklio rodymui reikiamų rekvizitų bei technikos“, – sako A. Špilevoj.
Režisieriaus teigimu, kurti spektaklį padėjo artimiausi žmonės, šeimos, kūrybinės komandos draugai ir aplinkinių vietų gyventojai.
„Nepaprastai gera suvokti, kad šis spektaklis, kaip ir pats teatras „Toli“, gimsta iš didelės žmonių, kurie tiki vieni kitais ir bendra idėja, meilės“, – džiaugiasi režisierius.
Pirmajame premjeros parodyme dalyvavo Anykščių meras, vicemeras, būrys anykštėnų, vietos kultūros ir meno žmonės, aplinkinių miestelių gyventojai. Daliai žiūrovų, „Pačios“ tapo ne tik pirmuoju spektakliu miške, bet pirmuoju spektakliu jų gyvenime.
Pirmasis šalyje spektaklis miške
Išskirtinę, Lietuvoje dar neregėtą patirtį padovanojęs režisierius A. Špilevoj sako, kad spektaklis „Pačios“ kviečia žiūrovus ne žiūrėti ir stebėti, o leistis į patyrimus.
„Visus svečius pasitikau asmeniškai, lyg svečius savo namuose. Norintys likti visai nakčiai pasistatė palapines, įsikūrė, pasivaikščiojo miške. Leidžiantis saulei susitikome prie laužo ir leidomės į Anykščių šilelį, kur laukiančios istorijų pasakotojos įtraukė į autentišką teatro patirtį. Vėliau kalbėjomės, dalis net pasitiko aušrą, ryte visi kartu papusryčiavome ir kiekvienas sugrįžome į kasdienę savo realybę“, – pasakoja A. Špilevoj.
Miškas tapo scena tikriems senolių, gyvenančių aplinkiniuose kaimuose ir vienkiemiuose, pasakojimams kūrybinei spektaklio komandai, kurie dažnai lieka nutylėti ir neišgirsti.
„Spektaklio istorijos liudija asmenines pasakotojų patirtis, visuotinus istorinius įvykius, kovą dėl išgyvenimo, bandymus atrasti save ir savo vietą pasaulyje, kuris joms nebuvo itin svetingas ir malonus. Visi pasakojimai – tikri ir intymūs. Būtent šiais, moterų išgyvenimų balsais, iš naujo prabilo A. Baranausko poemos eilėmis amžinu tapęs šilelis“, – teigia režisierius.
Spektaklio herojės, kurių pasakojimais kuriant spektaklio dramaturgiją rėmėsi kūrybinė komanda, taip pat atvyko į pirmąjį spektaklio parodymą.
„Neįkainojama ir labai įdomi patirtis buvo stebėti mūsų herojų reakcijas, kai aktorės atliko jų gyvenimo istorijas, o įrengtose instaliacijose buvo rodomos jų asmeninės nuotraukos“, – įspūdžiais dalijasi režisierius.
Spektaklio natūralioje gamtoje nuotaiką dar labiau sustiprino Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblio „Laumakė“ atliekami muzikiniai kūriniai.
Rugpjūčio 22 d. planuojamas dar vienas unikalaus spektaklio „Pačios“ premjeros parodymas. Kitą sezoną spektaklio parodymų planuojama daugiau.
Nauja kūrybinio kelio pradžia
Spektaklis–kelionė „Pačios“ – ne tik nestandartiniu požiūriu į teatrą praturtina šalies kultūrą, bet ir įprasmina naują A. Špilevoj kūrybinės veiklos kryptį. Kartu su spektaklio premjera, savo įkurtą teatrą–laboratoriją iš sostinės režisierius perkėlė į jo širdžiai itin mielą Anykščių kraštą – nuo šiol teatras vietoje „Meno alchemija“ vadinasi teatru „Toli“.
„Didelė mano kūrybos dalis visada buvo nukreipta į mažesnius miestus ir miestelius. Į juos vykstu su spektakliais, vedu paskaitas, organizuoju įvairias dirbtuves ir edukacinius projektus, bendrauju su žmonėmis ir bendruomenėmis. Man, kaip kūrėjui, labai svarbu, kad kokybiška kultūra būtų prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kurioje šalies dalyje žmogus gyvena“, – teigia režisierius.
Anykščių rajone A. Špilevoj meninėms ir edukacinėms iniciatyvoms jau subūrė kūrėjų komandą. Ateities planuose – pastatyti kluoną, fizinę teatro „Toli“ repeticijų erdvę, kurią režisierius kurs kaip vietą, skirtą ne tik jo paties, bet ir kitų menininkų kūrybai.
A. Špilevoj neapsiribos tradiciniu repertuaru, įprastomis teatrinėmis spektaklio formomis ir kūrybiniais metodais.
„Tikiu, kad čia gims ne vienas spektaklis, kuris pirmiausia bus parodytas Anykščiuose, o vėliau gastrolėse pristatytas skirtingų miestų dramos teatruose“, – sako A. Špilevoj.
Teatras „Toli“ – iki šių metų buvęs žinomas kaip „Meno alchemija“ – dramaturgo, režisieriaus dr. Aleksandr Špilevoj įkurtas ir Anykščių rajone puoselėjamas teatras. Jis išsiskiria tarpdisciplinine kūryba, pagarbiu, bet analitiniu požiūriu į teatro tradicijas, dėmesiu visuomenėje nepastebimų žmonių istorijoms ir tuo, kad į savo veiklą įtraukia ne tik aukščiausio lygio šalies kūrėjus, bet ir vietos bendruomenes.
Kūrybinė spektaklio-kelionės „Pačios“ komanda
Režisierius – Aleksandr Špilevoj
Prodiuserė – Monika Jakubėnė
Dramaturgai: Gabrielė Česevičiūtė ir Aleksandr Špilevoj
Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Patricija Vytytė
Šviesų dailininkas – Paulius Jakubėnas
Video menininkas – Dinas Marcinkevičius
Kompozitorius – Kazimieras Krulikovskis
Techniniai asistentai: Matas Timinskas ir Paulius Oficerovas
Vaidina: Radvilė Budrytė, Rugilė Liberytė, Šarūnas Rapolas Meliešius, Rokas Pijus Misiūnas, Urtė Povilauskaitė, Mantas Pauliukonis, Kasparas Varanavičius.
Muziką atlieka tradicinių kanklių ansamblis „LAUMAKĖ“, vad. Asta Motuzienė
Komunikacijos vadovė – Greta Šeibelytė
Greta Šeibelytė
Šaltinis: Nyksciai