Kreipėsi į valdžią
„Lietuvoje smulkūs ir vidutiniai ūkininkai vis dar susiduria su nelygiomis sąlygomis, konkuruodami su stambiomis agrobendrovėmis, kurios per kelias ar net keliasdešimt susijusių įmonių valdo tūkstančius hektarų žemės ir taip išvengia didesnių mokesčių.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjunga ir šeimos ūkininkų sąjunga siūlo teisingesnį žemės apmokestinimą, kuris padėtų papildyti valstybės biudžetą, skatintų produktyvų žemės naudojimą ir sumažintų industrinių ūkių privilegijas.
Šiuo sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai valstybė ieško būdų, kaip didinti biudžeto pajamas neapkraunant smulkiojo verslo ir vidutinių pajamų gyventojų, būtina peržiūrėti industrinių ūkių įnašą į bendrą valstybės finansinę gerovę.
Kitose ES šalyse jau taikoma praktika, kai žemė apmokestinama ne tik kaip turtas, bet ir pagal jos naudojimą, įvertinant veiklos intensyvumą ir poveikį aplinkai”, – skelbiama Lietuvos šeimos ūkininkų ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešime.
Pasigenda skaidrumo
Kai vieni siūlo parduoti valstybei priklausančią žemę ir į biudžetą surinkti milijardą eurų, ūkiškiau mąstantys šeimos ūkininkai ir jaunimas siūlo valstybei imtis priemonių, kad teisingiau būtų surenkami mokesčiai, leidžiant stabiliai kasmet iš surenkamų mokesčių gauti pastovią sumą.
Vietoje to, kad atsisakytų nuolatinių pajamų šaltinio, valstybė turėtų ieškoti papildomų milijardų per teisingesnį žemės apmokestinimą, skaidresnį žemės nuomos valdymą ir efektyvesnį valstybinės žemės naudojimą. Taip sako Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.
Stambieji stambėja
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas „Vakaro žinioms” aiškino, kad rajonų lygmenyje tarybos sprendžia, koks yra žemės mokesčio dydis.
„Pastebėjome tendenciją, kad ten, kur stambesnių ūkių atstovai dirba tarybose, mokestis yra mažesnis net jei žemė yra derlinga.
Pavyzdžiui, Kėdainių rajone, kur vyrauja stambūs ūkiai. O kalbant bendrai apie įmones, kai kurios įmonių grupės turi ir per 100 įmonių, viena – net 160.
Jos tas pajamas, pelnus turi galimybę perskirstyti mažiau pelningoms įmonėms ir taip diferencijuoja pajamų ir pelno lygmenį, sumažindami pelnus ir atitinkamai – sumokamus mokesčius valstybei.
Vykdoma politika lemia, kad stambieji ūkiai toliau stambėja ir jų pelnai didėja. Ir jų galimybės investuoti į žemes bei vykdyti koncentraciją vis didėja.
Tuo metu smulkus ir vidutinis verslas ne tik dėl Žemės įsigijimo įstatymo, kuris visų pirma leidžia įsigyti žemę besiribojančių sklypų savininkams, bet ir dėl apyvartos trūkumo plėstis beveik neturi galimybių.
Kaip ir dėl mokestinės sistemos. Konkuruoti neįmanoma. Kalbame apie žemę kaip apie nacionalinį turtą, tačiau niekaip neužlopomos spragos, kad nebūtų apeinamas žemės įsigijimo ribojimas”, – dėstė V.Buivydas.
Įžvelgia neteisybę
Pasak jo, ES tyrimai rodo, kad 20 proc. Lietuvos pareiškėjų gauna net 80 proc. visų ES investicijų.
„Kadangi proporcingai mokamos ir išmokos už hektarus, akivaizdu, kad konkurencija yra iškraipyta. 95 proc. ūkininkų, kurie yra kaimo gyventojai ir kurie turėtų dalyvauti Kaimo plėtros programoje bei gauti investicijas, prie jų neprieina.
O likę 5 proc. ne tik kad valdo didžiąją dalį žemės, bet ir išmokų prasme pasiima didžiausią pyrago dalį ir gali toliau plėstis. Kaimai iš ES gavo milijardines investicijas.
Tačiau Kaimo plėtra nėra vien žemės ūkis, tai – ir kaimų gyvybingumas, apsirūpinimas maistu, tvarumas, aplinkosauginiai dalykai ir t.t. Deja, su kiekvienais metais kaimų gyvybingumas mažėja, nes kaimo plėtrai skiriami pinigai nusėda kelių stambiųjų kišenėse. O kaimai nyksta toliau”, – kalbėjo ūkininkas.
Pašnekovo teigimu, ieškoma būdų, kaip papildyti šalies biudžetą, tačiau tai neturi būti daroma skurstančių kaimo žmonių sąskaita.
„Ar tu turi 15 ha, ar 1000 ha, toje pačioje savivaldybėje mokestis už kiekvieną hektarą yra tokio pat dydžio. Tačiau bendrąja prasme tai nėra teisinga.
Šeimos ūkininkas negali parodyti didelių sąnaudų, nes paprastai šeima atlieka visus darbus pati, o kai negalima parodyti sąnaudų, tai mokesčiai yra didesni – nes negali sąnaudų išskaičiuoti iš mokesčių.
Be to, smulkieji ūkiai nėra PVM mokėtojai. Pirkdami prekes jie PVM sumoka, tačiau negali jo susigrąžinti. Bendrai žiūrint, pagal pajamas ir išlaidas smulkieji procentiškai sumoka gerokai daugiau mokesčių nei stambieji. Tačiau europiniai pinigai nusėda stambiesiems – koncernams, įmonių grupėms”, – vardino V.Buivydas.
Baksnoja į kitų šalių pavyzdžius
Anot jo, jei jau yra neteisybė, tai bent jau reikia pasiekti, kad šalies biudžetas iš to gautų naudos.
„Pasižiūrėjome į tarptautinę praktiką, koks yra žemės naudojimo mokestis kitur. Danijoje – taikomas papildomas ekologinio pėdsako mokestis, skaičiuojamas pagal žemės naudojimo intensyvumą.
Švedijoje – papildomas mokestis stambiems ūkiams, remiantis intensyvumu ir išmetamomis teršalų normomis.
Prancūzijoje žemės naudojimo mokestis priklauso nuo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei ekologinio dirvožemio išsaugojimo priemonių. Nyderlanduose daugiau dirbamos žemės reiškia didesnį mokestinį įnašą į biudžetą.
Lietuvoje irgi mokesčio dydis turėtų būti diferencijuojamas. Pavyzdžiui, kuo daugiau žemės valdai, tuo daugiau sumoki už hektarą. Nes savaime suprantama, kad per didesnį kiekį gauni didesnę pridėtinę vertę. Todėl gali labiau pasidalinti su valstybe”, – įsitikinęs V.Buivydas.
Komentuoja vienas didžiausių žemės savininkų Lietuvoje, „Agrokoncerno” savininkas Ramūnas Karbauskis:
„Aš galiu pasakyti, kad mes jokių ES investicijų negauname, nes nebėra tų fondų, gauname tik tiesiogines išmokas už žemę.
Todėl tai yra teorinis šnekėjimas. Kaip ir visi mokame 15 proc. (o dabar gal jau padidino iki 16 proc.) pajamų mokestį – kaip bet kokia kita įmonė.
Nelabai suprantu, apie ką kalbama. Kad mažiesiems mažinti mokesčius – dar suprantu. Bet kad didinti stambiesiems? Tai ką, stambūs ūkiai turi mokėti didesnius mokesčius už bet kokį kitą verslą?
Dar mūsų kadencijos laiku mes mokesčius išlyginom – žemės ūkiams irgi pakėlėme nuo 5 iki 15 proc. Tada baigėsi kalbos, kad ūkininkai turi mokesčių lengvatų. Vaikinai, kurie kalba apie mokesčių didinimą, turbūt nėra įsigilinę.
Suprantu, kad smulkiųjų kaštai yra didesni. Bet tokiu atveju reikia kalbėti ne apie mokesčių didinimą, o apie lengvatas.
Mes, ūkininkai, negalime mokėti daugiau nei bet kokio kito sektoriaus verslas. Ką, mes turime mokėti 30 proc., kai kiti moka 15 arba 16 proc.? Tai nebūtų teisinga”, – „Vakaro žinias” tikino R.Karbauskis.
Pasak jo, smulkieji nieko neišloš, jei išsikovos, jog stambieji būtų apdėti didesniais mokesčiais, todėl turėtų kalbėti apie būtinybę suteikti valstybės lengvatas smulkiesiems, kad jie vienas po kito nebankrutuotų.
„Agrokoncernas” gauna tik tiesiogines išmokas, daugiau jokių lengvatų neturime. Tačiau stambieji gauna mažesnes išmokas, nes už pirmus, berods, 30 hektarų jos yra gerokai didesnės. Tokią tvarką Lietuva sugalvojo, kad padėtų smulkiesiems.
Bet aš už tai, kad tiesioginių išmokų visai neliktų, nes yra absurdas, kai Lietuvos ūkininkams jos yra vienos mažiausių ES. Rinkoje mūsų ūkiai – tiek stambieji, tiek, smulkieji – laimėtų, jei visoje ES išmokos būtų panaikintos, nes tai būtų vienos iš konkurencijos sąlygų suvaržymo panaikinimas”, – reziumavo R.Karbauskis.
