Prieš penkiolika metų gimusi stovykla „Laisvės kovų atmintis“ ir šiandien tęsia savo tradiciją. 2012-aisiais pirmoji stovykla buvo gerokai mažesnė, tačiau per penkiolika metų stovykla išaugo į didelį reiškinį, kuriame tarp būrio senbuvių, kasmet sugrįžtančių į stovyklą, vietą atranda ir kiekvienas naujai atvykęs jaunas žmogus.
Šiemet stovykla persikėlė į Anykščių kraštą – Troškūnus. Stovyklos būstine pasirinkta Kazio Inčiūros gimnazija Žiedoniuose, kur stovyklos dalyviai nakvojo, klausėsi paskaitų ir kartu praleido savaitę. Troškūnų kraštas pasirinktas neatsitiktinai – tai Algimanto apygardos vado, vėliau tapusio visos Rytų Lietuvos srities vadu, Antano Slučkos-Šarūno gimtinė.
Žolinių dieną prasidėjusi stovykla visą savaitę buvo kupina susitikimų su istorija ir žmonėmis. Joje šiemet susibūrė daugiau nei 40 jaunuolių nuo 15 iki 25 metų iš įvairių Lietuvos vietų.
Pirmąją dieną kaip ir kasmet ore tvyrojo daug nedrąsumo: nauji žmonės, nauja aplinka, dar nepažįstami veidai. Tačiau vakare visiems susėdus prie laužo ir trumpai papasakojus apie save, tapo drąsiau. Laužas, pokalbiai ir suneštinė vakarienė suartino.
Dalį stovyklos sudarė paskaitos ir užsiėmimai. Jų būta pačių įvairiausių – nuo istorinių pasakojimų apie Troškūnų apylinkių partizanus, jų asmenybes ir kovų vietas bei tarpukario Lietuvos valstybingumui kilusias grėsmes. Iki komiksų kūrimo ir spalvų derinimo subtilybių. Stovyklos dalyviai taip pat klausėsi pasakojimų apie patirtis, sukauptas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose ir ugniagesio-gelbėtojo darbe.
Paskaitos padėjo geriau pažinti Lietuvos valstybės istoriją ir partizaninio karo detales – nuo asmenybių iki svarbių įvykių, nuo vienos šeimos likimo iki visos Lietuvos kovos už laisvę. Vis dėlto stovykloje netrūko ir kūrybiškumo. Išklausę pasakojimų apie istorinių komiksų kūrimą, dalyviai patys kūrė savo dienos komiksą. Jie buvo labai skirtingi, tačiau juos vienijo istorinės detalės ir stovykloje patiriamas bendrumo jausmas.
Šį artumo ir bendrystės jausmą dar labiau sustiprino laisvės kovų dainos, kurių, kaip ir kasmet, stovykloje skambėjo daug. Dainuodami dalyviai ne tik pagerbė už Lietuvos laisvę kovojusius karžygius – bendra daina tapo dar vienu būdu geriau pažinti istoriją, išgyventi tai, apie ką buvo kalbama paskaitose ir susitikimuose.
Stovykloje ne kartą įsitikinta, kad istoriją daug lengviau suprasti ir pajusti per gyvus jos liudininkus. Todėl vienu jautriausių šių metų susitikimų tapo pažintis su 97-ąjį gimtadienį paminėjusia partizanų ryšininke Prima Bučyte-Petryliene-Pantera. Dar būdama gimnazistė Prima kartu su savo klasės draugais ir kitais mokiniais įsitraukė į pogrindžio veiklą, platino atsišaukimus. 1950 m. Vasario 16-osios proga ji kartu su kitais gimnazistais pasiuvo 200 medžiaginių trispalvių ir šventinę naktį jomis papuošė Anykščius.
Ryšininkės prisiminimai ir liudijimai palietė visus. Priešais sėdinti beveik šimtametė senolė ir šiandien nesigailėjo nė vieno tuometinio savo pasirinkimo, nepaisydama vėliau tekusių išgyventi sunkumų, žiaurumų ir vargo. Ji atkakliai kartojo, kad kitaip būti negalėjo, kad tai buvo kiekvieno lietuvio pareiga, o jaunatviškas veržlumas baimes vijo šalin. Iš pirmų lūpų išgirsta istorija buvo nepaprastai gyva, tikra ir jautri.
Dar viena galimybė pažvelgti į laisvės kovų istoriją per asmeninius žmonių likimus buvo aktoriaus ir režisieriaus Eimučio Kvosčiausko monospektaklis „Babytė, kurią vadino bandyte“. Aktoriaus pasakojimas, persipynęs su jo tėčio ir močiutės prisiminimais, paliko stiprų įspūdį. Spektaklyje perteikta vienos į antisovietinį pasipriešinimą įsitraukusios šeimos istorija kartu kalbėjo ir apie visos Lietuvos skaudžias patirtis, netektis bei sunkią kovą už laisvę.
Tarp susitikimų su lektoriais ir svečiais dalyviai leidosi į žygius bei ekskursiją, kur lankė autentiškas laisvės kovų vietas. Šios vietos per jose slypinčias istorijas ir asmenybes, leido akimirkai priartėti prie žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę, geriau suprasti jų pasirinkimus, išreikšti pagarbą ir padėką už nepaprastą ryžtą ir atkaklumą tęsti kovą iki paskutinės akimirkos.
2026 m. Troškūnuose vykusi stovykla „Laisvės kovų atmintis“ dar kartą parodė, kad įvairios veiklos, susitikimai, patirtys ir išgyvenimai gali kurti gyvą ryšį tarp anuomet už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių ir šiandienos jaunimo. Metai iš metų stovykla primena, kad pasipriešinimo okupacijai istorija yra visų pirma apie žmones ir jų likimus. O žuvusių už Lietuvos laisvę gyvenimo istorijos yra neatsiejama visos valstybės istorijos dalis – istorijos, kuri gali įkvėpti, stiprinti, formuoti idealus ir tapti pavyzdžiu ateities kartoms.
Pilietinę jaunimo vasaros stovyklą „Laisvės kovų atmintis“ jau penkioliktus metus organizavo Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis. Šiemet prie organizatorių prisijungė ir Anykščių jaunimo klubas. Už paramą organizatoriai nuoširdžiai dėkoja partneriams – Lietuvos nacionaliniam muziejui, Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijai ir Valstybinių miškų urėdijai. Taip pat rėmėjams – Anykščių rajono savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui.
Šaltinis: Nyksciai
