Karas Ukrainoje
Įvertinimas
Pastaruoju metu Aplinkos ministerija sulaukia savivaldybių paklausimų dėl galimybės savarankiškai tvarkyti mišrias komunalines atliekas, kurių susidaro vis mažesni kiekiai. Šiuo metu jos gabenamos į regioninius atliekų tvarkymo centrus, kur yra apdorojamos mechaninio arba mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose.
„Dabar yra momentas, kai savivaldybės turi įsivardinti, kokią rūšiavimo infrastruktūrą savo gyventojams sukurs, kad 2027 m. būtų išrūšiuota 80 proc. atliekų. Rūšiavimo konteinerių, didelių gabaritų atliekų aikštelių tinklas turi būti toks patogus, kad į mišrų konteinerį keliautų ne daugiau kaip 20 proc. atliekų. Savivaldybės, gerai padariusios namų darbus, gali išvengti neefektyvių sprendimų ir atliekas tvarkyti ekonomiškai naudingiausiu būdu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 metams savivaldybėms nustatytos užduotys kasmet didinant rūšiuojamojo surinkimo apimtis pasiekti, kad 2027 m. atskirai būtų surinkta 80 proc. išrūšiuotų atliekų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje rengiami regioniniai ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai. Juose savivaldybės projektuoja savo tikslus ir priemones artimiausiems penkeriems metams, kaip įgyvendins joms pavestas užduotis.
Tam turi būti sukurta maksimaliai patogi rūšiavimo konteinerių sistema, išplėstas didelių gabaritų atliekų aikštelių tinklas, išplėstas sąrašas atliekų, kurias gyventojai gali priduoti į didelių gabaritų atliekų aikšteles, sudarytos sąlygos individualiam atliekų kompostavimui, užtikrinamas kokybiškas atliekų surinkimo paslaugos administravimas, efektyvi kontrolė. Taip pat būtina daugiau dėmesio skirti gyventojų informavimui ir skatinimui, pavyzdžiui, mažinant įmoką individualiai kompostuojantiems biologines atliekas ar kitos paskatos.
Jeigu savivaldybės užtikrins, kad numatytos priemonės leis pasiekti numatyto tikslo ir rūšiuojamojo surinkimo būdu bus surenkamas maksimalus atliekų kiekis, galima svarstyti apie esamų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių tolimesnės veiklos tikslingumą ar jų pertvarką.
Primename, kad šie įrenginiai priklauso regioniniams atliekų tvarkymo centrams, todėl visos regiono savivaldybės turi susitarti dėl to, kaip toliau tvarkys mišrias atliekas ir apsispręsti, ar minėti įrenginiai veiksmingai prisidės prie atliekų tvarkymo sistemos veikimo. Be to, reikia turėti galvoje, kad įrenginių biologinio apdorojimo dalis bus naudojama, kai bus atskirai surenkamos maisto ir virtuvės atliekos.
Nuo 2024 m. pagal Europos Komisijos nustatytus naujus tikslus biologinės atliekos Lietuvoje turės būti surenkamos atskirai arba kompostuojamos susidarymo vietoje. Savivaldybėms numatoma ir toliau skirti finansinę paramą, kad jos galėtų aprūpinti gyventojus kompostinėmis.
MBA įrenginių paskirtį reikės peržiūrėti ir dėl to, kad pagal Bendrąją atliekų direktyvą nuo 2027 m. juose apdorotos biologiškai skaidžios atliekos nebebus laikomos perdirbtomis ir bus šalinamos sąvartyne arba panaudojamos energijai gauti. Biologiškai skaidžios atliekos bus laikomos perdirbtomis, jei iš jų bus gaminamas kompostas arba išgaunamos biodujos.
Jei savivaldybės neskirs pakankamai dėmesio atskiram biologinių atliekų surinkimui, gali padidėti atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos ir mokestis už atliekų tvarkymą gyventojams. Siekdamos įgyvendinti joms keliamus reikalavimus bei direktyvose nustatytas atliekų perdirbimo užduotis, savivaldybės turi skirti prioritetą atskiram atliekų surinkimui ir kokybiškam antrinių žaliavų paruošimui.
