Įvertinimas
Rugsėjo mėnesį, kol tęsiasi turizmo sezonas, dar galite užsukti į nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų lankytojų centrus ir šeštadieniais bei sekmadieniais. Šį savaitgalį kviečiame aplankyti Aukštadvario regioninio parko lankytojų centrą, kuris įsikūręs patogioje geografinėje padėtyje – Aukštadvario miestelyje.
Lankytojų centro darbuotojai mielai suteiks informaciją apie lankomus gamtos ir kultūros objektus, poilsio vietas, pažintines pėsčiųjų ir dviračių trasas. Lankytojų centre aplankysite ekspoziciją ,,Karališkasis vieškelis“, pasidomėsite edukacijomis ir gamtos maršrutais, įsigysite lankstinukų bei suvenyrų, taip pat kviečiame įsigyti parko lankytojo bilietą ir taip paremti saugomas teritorijas.
Atvykus į Aukštadvario regioninio parko lankytojų centrą jau nuo lankytojų centro išorės lankytoją pasitinka „Karališkojo vieškelio“ fragmentas, kuris atveda į ekspoziciją virsdamas akmeninio grindinio fragmentu. Einant šiuo keliu nuo viduramžių iki šių laikų lankytojai gali susipažinti su svarbiausiais istoriniais faktais apie Aukštadvario kraštą.
Dar IX-XIV amžiuje iš Vilniaus pro Trakus, Aukštadvarį į Birštoną vingiavo „Karališkasis vieškelis“, viena iš saugomų gynybinių pilių linijų Lietuvoje. Tai gynybinei linijai priklausė ir Navinpilio pilis, tuo metu stovėjusi ant Aukštadvario piliakalnio ir buvusi viena iš kunigaikščio Kęstučio kariuomenės telkimo vietų. Tai kunigaikščio Vytauto tėvonija, pro čia jis vykdavo į Punią, Birštoną ir kitas vietoves. Senoliai „Karališkąjį vieškelį“ vadino Vytauto keliu, arba ,,Slach-Witolda“.
Lankytojų centro ekspozicijoje perteiktas kalvotas, ežeringas, miškingas, žmogaus mažai pakeistas natūralus Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdis. Čia aukščiausiose Dzūkų aukštumos kalvose tėkmę pradeda Verknės ir Strėvos upės, tekančios skirtingomis kryptimis, kaip karoliukus suvėrusios apie 40 parko ežerų. Patvenkus jas, penkis ežerus sujungė Aukštadvario ir Bagdanonių hidroelektrinių tvenkiniai. Upes ir ežerus maitina lediniai šaltiniai, kurių vanduo puikios kokybės. Tikima, kad gydomųjų galių turi Aukštadvario Verknės senvagės, Rangavos šaltiniai, Šafarnios alko akivarai.
Ekspozicijoje dominuoja išraiškingas parko reljefas, kurį puošia kalvos ir daubos. Aukštadvario apylinkėse priskaičiuojama per 250 kalvų, kurias vainikuoja aukščiausios Dzūkų aukštumos kalvos: Gedanonių (257,4 m virš jūros lygio) ir Gelionių (255 m). Velniaduobėmis vadinamos daubos pelkės, akivarai – išskirtinis Aukštadvario krašto bruožas. Įdomiausios kalvų ir daubų poros pateiktos interaktyviajam pažinimo stende. Pati giliausia Lietuvoje ir lankomiausia parke – legendinė Velnio duobė.
Aukštadvario regioninis parkas yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur auga itin retas vandens augalas – paprastasis rėžiukas. Parke aptinkama 13 šikšnosparnių rūšių iš 14 žinomų Lietuvoje.
Mėgstantiems keliauti po parką pėsčiomis, dviračiais kviečia interaktyvus maršrutų žemėlapis su nurodytomis trasomis, kuriomis keliaujant galima aplankyti gamtos ir kultūros paveldo objektus. Ypatingai didelio dėmesio sulaukia pažintiniai pėsčiųjų takai ,,Žaliasis takas“ Spindžiaus miške ir Skrebio miško pažintinis takas, vedantis pro Skrebio botaninį ir unikalų Mošos archeologinį draustinį su jotvingių genties kultūros ženklais.
Norintiems ilgiau pasisvečiuoti lankytojų centre ir sužinoti vertingos informacijos apie parką, kviečiami pažaisti grindų žaidimą ar sudėlioti grindų dėliones. Na o tie, kurie mėgsta keliauti miškais ir pievomis, gali lankytojų centre išsirinkti maršrutą ir žygiuoti į gamtą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija