Apie stintų kainas pakalbėsime vėliau, bet pirmiau noriu jūsų paklausti: ar žinote kaip taisyklingai reikia valgyti šias agurkais kvepiančias žuvytes?
Pasirodo 99 % žmonių kaip teisingai valgyti stintas net nežino.
Tad pirmiausia facebook komentaruose po šia apžvalga parašykite kaip jūs valgote stintas, ir tik tada tęskite šios apžvalgos skaitymą, o aš net neabejoju, kad paminėtas procentas net nepasikeis.
Nesuklysiu teikdamas jog kiekvienas iš mūsų turime kažkokių silpnybių.
Mano didžiausia silpnybė yra valgymas. Neabejoju, jei prieš paminėdamas savo silpnybę, būčiau skaitytojų paklausęs kokią silpnybę turi Riebus katinas, tai 99 % atsakytumėte teisingai.
Gal gana tos įžangos ir tų besikartojančių 99 %, laikas pereiti prie esmės – apžvalgos.
Jei jau paminėjau valgymą, privalau paminėti ir stintas. Jos didžiausia mano silpnybė ir jei normalus žmogus stintų sezono metu suvalgytas stintas skaičiuoja vienetais, ar keliais kilogramais, tai Riebus katinas jų suvalgo dešimtis kilogramų.
Yra begalė priklausomybių nuo kurių kenčia žmonės: alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai ir t.t.
Bet nei viena iš jų neprilygs mano priklausomybei stintoms.
Aš dėl šios priklausomybės keli metai kaip vengiu kasmet Palangoje vykstančios gražios šventės „Palangos stinta”.
Nors jau paskutinio apsilankymo šioje šventėje metu stintų porcija kainavo panašiai kiek kainuoja geras kepsnys restorane, aš sugebėjau jų persivalgyti, nes jas man siūlė ant kiekvieno kampo, ir kol Basanavičiaus gatve atėjome iki Palangos tilto, aš buvau tų mažų gyvių suvalgęs kelis kilogramus bet noras jas valgyti nebuvo dingęs.
Tad vieną saulėtą dieną pasivaikščioję su Katiniene prie jūros neplanuotai atsidūrėme „Tako bare”.
Neplanuotai, nes pakako einant nuo jūros prasilenkti su porele, kuri gyrė ką tik valgytas stintas, ir aš jau kaip Katinas per „morčių” pasileidau spartesniu žingsniu į jau minėtą barą, paskui save tempdamas ir Katinienę.
Atneštame meniu ieškojau konkrečios pozicijos – stintų, o ją radęs pajutau kaip visą kūną užliejo tokia palaima, kurią nusakyti žodžiais būtų sunku.
Žinoma, kad net neatkreipiau dėmesio į stintų kainą.
Čia kaip su tais turinčiais priklausomybę, kai prasideda taip vadinamos „lomkės”, kaina nebesvarbi, svarbiau gauti dozę.
Jei kam kyla klausimai kas tai, atsakau – tai buvo mūsų užkandžiai, prieš valgant pagrindinius patiekalus.
Ir tik padavėjai mums juos atnešus sužinojau, kad Katinienė prieš kelionę į šiltus kraštus laikosi dietos.
Tad užkandžiauti gavau vienas…
Stintos – 11,50€
Na o dabar aš papasakosiu kaip taisyklingai reikia valgyti stintas, nes manau jau supratote kad stintų valgyme aš esu lyg mokslų daktaras fizikoje.
Tad kaip gi aš valgau šias dieviško skonio žuvytes.
Kadangi dažniausiai prieš sėsdamas prie stalo visada jaučiu alkį, tai pirmą stintą suvalgau visą, net jos uodegą. O jau po to valgydamas kitas kauliukus palieku lėkštėje. Ir stintas panašiai kaip ir mėsainius ar picas valgau be įrakių.
Nors prie stintų daugelis maitinimo įstaigų tiekia padažiuką, bet aš šias žuvytes galiu valgyti ir be jo.
Fri blynai su šonine – 11,50€
Bulvinius blynus nesvarbu ar jie yra kepti keptuvėje ar gruzdintuvėje viešoje vietoje reikia valgyti su įrankių pagalba, bet jei būčiau namie ir vietoje padažiuko prie šių blynų būčiau pasidėjęs grietinės indą, imčiau tuos blynus rankomis ir panardinęs į grietinę blyną taip, kad kartu panirtų ir pirštai, mėgaučiausi plonyčiais traškiais blynukais prisikasdamas paskrudusia šonine.
Vištienos filė grietinėlės – bazilikų padaže – 15,00€
Greičiausiai supratote, kad šis vištienos patiekalas buvo Katinienės pasirinkimas.
Aišku jai reikėjo luktelėti kol aš baigsiu valgyti užkandžius, kad pagaliau išvystų savo pasirinkimą. Jei „Tako baras” būtų restoranas, o ne baras norėtųsi kiek įdomesnio patiekalo išdėstymo lėkštėje, bet visumoje vištiena skani, neperkepta, o daržovės gardintos skalsiu padažu.
Tiesa su ryžiais reikėtų kažkiek padirbėti, vien gerai juos išvirti nepakanka. Reiktų suteikti jiems kažkokio vaizdelio, gal maišant kelias jų rūšis.
Lietiniai su kumpiu ir sūriu – 8,00€
Kaip nujausdamas kad užkandžius gausiu valgyti vienas, kaip pagrindinį patiekalą užsisakiau lietinius su kumpiu ir sūriu, nes kažkokį didesnį patiekalą jau būčiau nebeįveikęs.
Tie kas turi vaikų puikiai žino, kad vaikai taip įdarytus blynus labai mėgsta, bent maniškiai tokius gardžiai valgo kaip kad aš valgau stintas.
Reziumuoju. Džiaugiuosi, kad orai kiek subjuro, nes jei padangėje kabotų saulutė aš ir vėl lėkčiau prie jūros, nes pagalvojus apie nesenai valgytas stintas jau pradeda laužyti kaulus ir ima urgzti skrandis.
Šį kartą „Tako barui” nepalikau lipduko, nes kaip matote iš nuotraukos šalia čekio jie jį jau turi. Tad vertinimo balas nesikeičia – 5/5, ir galimai greitu metu aš vėl sėdėsiu šiame bare ir valgydamas stintas galvosiu apie tai, kad gyvenime man pasisekė labiau nei kitiems…
Ačiū kad perskaitėte iki galo. Heiteriams linkiu daugiau pozityvo ir mažiau pavydo…
„Tako baras”
