Seulas gynybos ataskaitoje pirmą kartą per šešerius metus paskelbė Šiaurės Korėją „priešu“.

Ketvirtadienį paskelbtoje naujoje gynybos baltojoje knygoje Seulas pirmą kartą per šešerius metus paskelbė Šiaurės Korėją „priešu“. KCNA/EPA-EFE nuotr

Seulas, vasario 16 d. (UPI) – Pietų Korėja paženklinta Šiaurės KorėjaGynybos ministerijos ketvirtadienį paskelbtoje naujoje politikos ataskaitoje, perspėjančioje apie didėjančią Pchenjano branduolinę grėsmę ir priešišką poziciją pietų atžvilgiu, pirmas kartas per šešerius metus tapo „priešu“.

„Nors Šiaurės Korėja turi plataus masto konvencines karines pajėgas, ji skleidžia masinio naikinimo ginklus, tokius kaip branduoliniai ginklai ir raketos“, 2022 m. gynybos baltoji knyga sakė.

Kas dvejus metus rengiama ataskaita atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Unasgruodį vykusiame valdančiosios partijos Centro komiteto plenariniame posėdyje paskelbė, kad Pietūs yra priešai.

„Šiaurė mus apibūdino kaip „neabejotiną priešą“… ir toliau kelia karinę grėsmę neatsisakydama branduolinių ginklų“, – rašoma laikraštyje. „Dėl to Šiaurės Korėjos režimas ir Šiaurės Korėjos kariuomenė, kurie yra pagrindiniai agentai [of the threat]yra mūsų priešai“.

Baltoji knyga yra pirmoji, kuriai vadovauja prezidentas Yoon Suk-yeol, kuris pradėjo eiti pareigas gegužę ir išreiškė tvirtesnę poziciją prieš Šiaurės Korėją nei jo liberalus pirmtakas Moon Jae-inas. Sąvokos „priešas“ nebuvo 2018 ir 2020 m. ataskaitose, paskelbtose Mėnulio administracijos metu, kurios siekė diplomatinės pastangos pagerinti Korėjos santykius.

Konservatorius Yoonas pažadėjo, kad jis laikysis „taikos per jėgą“ požiūrio į Šiaurės Korėją, ką atspindi naujoji gynybos ataskaita.

„Tikėdami, kad tvari taika gali būti pasiekta ne kitos šalies geranoriškumu, o galios pranašumu, Pietų Korėjos kariuomenė toliau stiprins savo karinio pasirengimo poziciją prieš Šiaurės Korėją“, – rašoma baltojoje knygoje.

Ataskaitoje buvo apžvelgtos Šiaurės tradicinės pajėgos ir didėjančios raketų bei masinio naikinimo ginklų atsargos. Apskaičiuota, kad Šiaurės Korėja pagamino apie 155 svarus plutonio branduoliniams ginklams – daugiau nei 110 svarų, nurodytų 2020 m. ataskaitoje.

Dokumentas paskelbtas praėjus savaitei po to, kai Šiaurės Korėja surengė didžiulę mitingą karinis paradas kur jis demonstravo mažiausiai 11 tarpžemyninių balistinių raketų Hwasong-17, kurios, kaip manoma, gali pasiekti bet kurią JAV vietą ir gali būti aprūpintos keliomis kovinėmis galvutėmis.

Vis dėlto baltojoje knygoje teigiama, kad neaišku, ar raketos gali sėkmingai vėl patekti į atmosferą, kad būtų pristatytas branduolinis krovinys.

„Visi ICBM bandomieji paleidimai buvo atlikti tik dideliais kampais ir jų nuotolis gali kelti grėsmę JAV žemyninei daliai“, – rašoma dokumente. “[But] reikia papildomo patvirtinimo, kad būtų galima nustatyti, ar pagrindinės ICBM technologijos, pvz., pakartotinis įėjimas, yra apsaugotos.

Gynybos ministerija taip pat pabrėžė stipresnį karinį bendradarbiavimą su JAV. Sąjungininkai surengė platų bendrų pratybų spektrą, vadovaujant Yoon administracijai, o Vašingtonas dar kartą patvirtino savo pažadą išplėsti atgrasymą nuo Šiaurės Korėjos branduolinių grėsmių.

„Remdamiesi stipriu Pietų Korėjos ir JAV aljansu, nustatysime visapusišką gynybos poziciją, kad iš anksto atgrasytume nuo Šiaurės Korėjos provokacijų ir įgautume galimybę ryžtingai jas bausti provokacijų atveju“, – rašoma laikraštyje.

Ministerija taip pat apibūdino Japoniją kaip „artimą kaimynę“ pirmą kartą nuo 2018 m., Seului tikintis pagerinti atšalusius santykius su Tokiju ir sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje.

Baltoji knyga buvo išleista korėjiečių kalba ketvirtadienį. Ministerija pranešė, kad pirmąjį pusmetį paskelbs versijas anglų, japonų, kinų ir rusų kalbomis.