Pastaraisiais metais KUL tapo vienu ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip nuosekli organizacijos strategija ir besikeičianti darbo kultūra padeda susigrąžinti svetur dirbusius specialistus. Per pastaruosius kelerius metus prie ligoninės komandos prisijungė trylika tarptautinę patirtį Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse sukaupusių gydytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų.
Reikalauja bendrų sprendimų
Pasak Seimo Pirmininko J. Oleko, Lietuva šiandien susiduria ne tik su saugumo, bet ir su vienu didžiausių ilgalaikių iššūkių – demografine situacija ir kvalifikuotų specialistų stygiumi.
„Valstybė turi išnaudoti didžiulį užsienyje gyvenančių lietuvių potencialą. Šiandien svetur gyvena apie 800 tūkst. mūsų tautiečių, tarp jų – daug aukštos kvalifikacijos medikų. Vieno gydytojo parengimas valstybei kainuoja daug laiko ir investicijų, o grįžtantys specialistai atsiveža neįkainojamą profesinę patirtį, naujus darbo metodus ir tarptautinį požiūrį. Turime parodyti žmonėms, kad jie Lietuvoje yra laukiami ir gali čia realizuoti savo profesines ambicijas“, – sakė J. Olekas.
Seimo Pirmininko teigimu, žmonių sugrįžimą lemia ne tik konkurencingas atlygis. Ne mažiau svarbu moderni darbo aplinka, profesinio augimo galimybės, stipri akademinė bazė ir sąlygos šeimoms kurti gyvenimą Lietuvoje.
„Norėjau atvykti į Klaipėdos universiteto ligoninę ir susitikti su žmonėmis, kurie paliko emigraciją. Jų istorijos yra geriausias įrodymas, kad Lietuvoje galima sukurti tokias darbo sąlygas, kurios skatina sugrįžti. Tikiu, kad jų pavyzdys įkvėps ir kitus šiandien užsienyje dirbančius lietuvius“, – teigė Seimo Pirmininkas.
Anot jo, medikų susigrąžinimas negali būti tik pavienių iniciatyvų rezultatas – tam būtinas valstybės, savivaldybių, kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.
Į KUL medikus vilioja pokyčiai
KUL generalinio direktoriaus prof. dr. Audriaus Šimaičio teigimu, svetur dirbusių medikų susigrąžinimas – tai nuoseklios strategijos rezultatas.
„Šiandien mūsų komandoje dirba trylika specialistų, profesinę patirtį sukaupusių užsienyje. Skaičiuojant ir jų šeimos narius, tai – apie keturiasdešimt į Lietuvą sugrįžusių žmonių. Labiausiai džiugina tai, kad jie čia kuria gyvenimą, augina vaikus ir atsiveža tarptautinę profesinę patirtį. Tai investicija ne tik į mūsų ligoninę, bet ir į visos Lietuvos sveikatos sistemą“, – sakė A. Šimaitis.
Pasak A. Šimaičio, šiandien vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, svarstančių apie sugrįžimą į Lietuvą, ieško ne tik gerų darbo sąlygų, bet ir aplinkos, kurioje galėtų augti profesiškai bei įgyvendinti savo idėjas.
„Kalbėdamasis su užsienyje dirbančiais lietuviais medikais matau, kad didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šiandien nėra atlyginimas. Žmonės nori dirbti aplinkoje, kurioje jie yra gerbiami, gali augti, priimti sprendimus ir įgyvendinti savo idėjas. Gydytojai grįžta ten, kur gali kurti“, – akcentavo beveik du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje dirbęs KUL vadovas.
Sėkmės istorijos – geriausias argumentas
Kad sprendimas sugrįžti į Lietuvą šiandien vis dažniau grindžiamas galimybe kurti pokyčius, patvirtina ir į KUL grįžę specialistai.
„Kai išvykau, ekonominė situacija Lietuvoje buvo visai kitokia, o profesinės galimybės atrodė ribotos. Tačiau laikui bėgant vis stiprėjo noras sukauptą patirtį pritaikyti savo šalyje. KUL radau komandą, kuri nori kurti, bendradarbiauti ir keistis. Lemiamas faktorius – pati direktoriaus asmenybė, jis mane įtikino labai greitai, nors neplanavome to daryti skubotai. Jo pavyzdys paskatino mūsų šeimą grįžti“, – sakė daugiau nei dešimtmetį Švedijoje dirbęs KUL Ginekologijos centro vadovas dr. Artūras Dobilas.
Beveik du dešimtmečius Danijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje dirbęs gydytojas radiologas Tomas Gudauskas pripažįsta, kad apsisprendimą nulėmė ne vien profesinės perspektyvos.
„Atvykau pasižiūrėti, ar tai, ką girdėjau apie ligoninės pertvarką ir modernizaciją, yra realūs pokyčiai. Mane įtikino aiški vizija ir tai, kad ji jau įgyvendinama. Patikėjau, kad Klaipėdoje galima kurti europinio lygio universitetinę ligoninę. Džiugu, kad jau dabar KUL turime viską, ko reikia pažangiai ir perspektyviai radiologijai“, – sakė vos prieš kelias savaites prie KUL komandos prisijungęs gydytojas.
Jungtinėje Karalystėje medicinos studijas baigusi ir profesinę patirtį sukaupusi KUL Skubiosios medicinos klinikos vyriausiosios slaugytojos pavaduotoja Dovilė Stankutė teigia, kad svarbiausias motyvas buvo galimybė savo žinias pritaikyti Lietuvoje.
„Norėjosi grąžinti duoklę valstybei, kuri suteikė galimybę augti. Žinoma, buvo nerimo, ar pavyks integruotis, tačiau nuo pirmųjų pokalbių pajutau, kad čia esu laukiama. Mane motyvavo ne tik darbo vieta, bet ir galimybė prisidėti prie organizacijos pokyčių“, – sakė D. Stankutė.
Partnerystė stiprina regioną
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. A. Razbadauskas pastebėjo, kad vis daugiau iš užsienio grįžtančių specialistų nori ne tik gydyti pacientus, bet ir dėstyti, vykdyti mokslinius tyrimus bei rengti būsimus medikus.
„Universiteto ligoninė yra būtina sąlyga regiono medicinos plėtrai. Tai neatsiejama nuo kokybiškų studijų, mokslo ir naujos kartos medikų rengimo. Esame parengę rezidentūros programas ir kartu su ligonine norime kurti aukščiausio lygio medicinos centrą Vakarų Lietuvoje, integruojant tarptautinę specialistų patirtį“, – teigė A. Razbadauskas.
Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus akcentavo, kad savivalda medikų pritraukimą laiko viena svarbiausių investicijų į miesto ateitį.
„Šiandien konkurencija dėl gydytojų vyksta visoje Europoje, todėl turime būti aktyvūs. Savivaldybė jau skiria finansines paskatas medikams pritraukti, o šiemet šias priemones dar stiprinsime. Mums svarbu, kad Klaipėdos regionas turėtų stipriausius specialistus, o Vakarų Lietuvos gyventojai gautų aukščiausio lygio paslaugas arčiau namų“, – prioritetus vardijo A. Vaitkus.
