Seimo pavasario sesijoje pritarta visam pluoštui teisingumo srities naujovių. Seimo pritarimo sulaukė Teisingumo ministerijos inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, taip pat Seimas pritarė siūlymui ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimus. Pritarta ir asmens duomenų teisinės apsaugos naujoms galimybėms bei supaprastintai viešųjų juridinių asmenų steigimo tvarkai. Priimtas naujas mediacijos paslaugų teikimo teisinis reguliavimas, patvirtintos naujos priemonės tautinių mažumų teisėms užtikrinti. Be to, Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinį įstatymą bei pritarė siūlymui denonsuoti tarptautinę sutartį su rusijos federacija.
Baudžiamasis kodeksas bus veiksmingesnis
Seimo priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai lems sisteminius pokyčius, įgyvendinant baudžiamąją atsakomybę tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atžvilgiu.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, vienas svarbiausių Baudžiamojo kodekso pokyčių tikslas – pasiekti, kad už padarytus nusikaltimus būtų baudžiama proporcingai. Pavyzdžiui, iki šiol įtvirtinta maksimali 5 mln. eurų bauda juridiniam asmeniui apriboja teismo teisę paskirti teisingą bausmę. Atsirandanti baudos dydžio sąsaja su gautomis metinėmis pajamomis sustiprins šią teismo teisę, o nusikaltimą įvykdžiusio juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė galės siekti iki 15 proc. metinių pajamų.
Didesnis dėmesys bus skiriamas ir nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos arba lydimos priklausomybių ligų, prevencijai.
Anot ministrės, nauja baudžiamojo įstatymo priemonė, kuria įtvirtinta galimybė teismui įpareigoti asmenį dalyvauti su priklausomybės ligų gydymu susijusiose programose, yra konstruktyvios baudžiamosios politikos žingsnis į priekį.
Sustiprinti pasitikėjimą teisingumo sistema leis ir naujos nuostatos, skirtos juridiniams asmenims, kuriems skiriamos bausmės baudos dydis bus susietas su atitinkamais metais gautomis pajamomis. Numatytas ir draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidiją ar dotaciją ir draudimas reorganizuoti bei būtinybė nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo privalomai skelbti per visuomenės informavimo priemones.
Naujos priemonės kovai su sunkiausiais nusikaltimais
Seimo pritarimas ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimus sudarys galimybes veiksmingiau kovoti su sunkiausiais nusikaltimais, keliančiais grėsmę taikai ir saugumui visame pasaulyje.
Taip pat papildytas draudžiamų naudoti ginklų sąrašas. Numatyta, kad karo nusikaltimams bus priskiriamas ginklų, kuriuose naudojami mikrobiniai ar kiti biologiniai agentai arba toksinai, naudojimas, taip pat – ginklų, kurių pagrindinis poveikis yra sužeisti skeveldromis, neaptinkamomis rentgeno spinduliais žmogaus kūne, naudojimas, lazerinių ginklų, specialiai sukurtų taip, kad jų vienintelė kovinė funkcija arba viena iš kovinių funkcijų būtų sukelti nuolatinį apakimą neapsaugotam regėjimui, naudojimas bei tyčinis civilių vertimas badauti kaip kariavimo būdas, atimant iš jų išgyvenimui būtinus reikmenis, taip pat sąmoningai sudarant kliūtis tiekti išteklius siekiant padėti.
Asmens duomenų apsaugos pokyčiai padės užtikrinti svarbių darbuotojų patikimumo standartus
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, asmens duomenų apsauga yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių, todėl labai svarbu, kad ji būtų saugikliu tada, kai to išties reikia.
„Atsižvelgta į Lietuvos darbdavių įvardytą poreikį tvarkyti darbuotojų ir kandidatų teistumo duomenis plačiau, kai tai būtina specifinėms funkcijoms išpildyti. Tiek Lietuvos įmonės, tiek užsienio investuotojai, veikiantys finansų, draudimo, aukštųjų technologijų sektoriuose, susidurdavo su teisiniu neaiškumu, ieškodami specialistų darbui su rizikos prisiėmimu, pinigų plovimo prevencija, intelektine nuosavybe ir pan. Nuo šiol kliūčių taikyti aukštus patikimumo standartus Lietuvoje neliks, o tai suteiks galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų plėtrai”, – teigia E. Dobrowolska.
Be to, nustatytas naujas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimo mechanizmas atliekant pažeidimų nagrinėjimą bei įteisinta pareiga šioms priežiūros institucijoms viešinti priimamus sprendimus.
Viešųjų juridinių asmenų steigimo tvarka bus paprastesnė
Seimo priimti pakeitimai leis supaprastinti viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėja ar savininkė yra valstybė ar savivaldybė, steigimo dokumentų rengimo ir registravimo Juridinių asmenų registre tvarką. Numatoma, kad nuo 2025 m. sausio 15 d., steigiant juridinį asmenį, steigimo dokumentų nebereikės atskirai pateikti Juridinių asmenų registrui.
„Šis žingsnis ne tik prisidės mažinant biurokratinius procesus, bet ir leis užtikrinti greitesnį bei ekonomiškesnį procesą – bus išvengta funkcijų dubliavimo ir sutaupoma valstybės biudžeto lėšų. Iki šiol valstybės ar savivaldybės institucija, norėdama, pavyzdžiui, pakeisti pavaldžios įstaigos nuostatus, turėjo juos pateikti ne tik Teisės aktų registrui, bet ir Juridinių asmenų registrui. Įsigaliojus naujai tvarkai, duomenys Juridinių asmenų registrui bus perduodami per registrų sąveikos sistemą“, – akcentuoja teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Duomenų teikimo per registrų sąveikos sistemą pokyčiai leis sutaupyti daugiau nei 13 tūkst. Eur valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų per metus.
Kokybiškesnes mediacijos paslaugas leis užtikrinti mediatorių savivalda
Siekiant efektyviau spręsti mediatorių veiklos klausimus, stiprinti jų veiklos koordinavimą, numatyta, kad mediatorių savivaldą įgyvendins Lietuvos mediatorių rūmai.
„Ši teisėkūros iniciatyva leis užtikrinti ne tik efektyvesnį mediacijos procesą, kokybiškesnes mediacijos paslaugas, bet ir leis sudaryti dar geresnes sąlygas taikiam ginčų sprendimui, pasitelkiant mediaciją. Tai atliepia ir vieną aštuonioliktosios Vyriausybės programos siekių – skatinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą“, – akcentuoja teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Įtvirtinta, kad visi mediatoriai, išskyrus tuos, kurie yra teisėjai, bus Lietuvos mediatorių rūmų nariai.
Numatyta efektyvinti ginčo šalių įtraukimą į privalomąją mediaciją, todėl į mediacijos procesą ginčo šalį kvies pats mediatorius, kuris galės suteikti aiškesnę informaciją apie mediaciją, atskleisti mediacijos proceso naudą (šiuo metu kviečia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba).
Taip pat laukia permainos ir mediatorių nuolatinio profesinio tobulėjimo srityje.
Bus veiksmingiau sprendžiami tautinių mažumų teisių užtikrinimo klausimai
Naujuoju reglamentavimu apibrėžta tautinės mažumos sąvoka, įtvirtinti tautinės mažumos kriterijai, nustatytos tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygos ir pareigos, įtvirtintos nuostatos dėl valstybės politikos tautinių mažumų srityje formavimo ir įgyvendinimo. Taip pat reglamentuotas tautinių mažumų atstovavimas, įtvirtinant tautinių mažumų interesams atstovaujančios institucijos – Tautinių mažumų tarybos – statusą. Šios tarybos atstovais bus ir asmenys, priklausantys tautinei mažumai.
Tautinių mažumų taryba spręs švietimo, kultūrinius, ekonominius, socialinius klausimus.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Seimas Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją be išlygų ratifikavo dar 2000 m. Nuo tada tarptautinės organizacijos nuolat pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar trūksta išsamaus teisinio reguliavimo, skirto tautinių mažumų teisių apsaugai. Tai sukuria netikrumą dėl Lietuvos piliečių, turinčių kitokią nei lietuvių tautinę tapatybę, teisių ir laisvių užtikrinimo.
Tikimasi, kad naujos priemonės leis sistemiškai spręsti su tautinių mažumų teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus.
Aiškesnė piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka
Numatyta išplėsti piliečių galimybes pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir palengvinti šios teisės įgyvendinimo sąlygas – nuo 10 iki 5 asmenų bus sumažintas iniciatyvinės grupės narių skaičius. Taip pat nuo 4 iki 6 mėn. bus pailgintas terminas 300 tūkst. piliečių parašų rinkimui dėl Konstitucijos keitimo iniciatyvos.
Siekiant geresnės piliečių teikiamų teisės aktų kokybės, įtvirtintas reikalavimas iniciatyvinei grupei kartu su piliečių teikiamu teisės akto projektu pateikti ir jo aiškinamąjį raštą, o Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyta pareiga vertinti piliečių teikiamo teisės akto projekto atitiktį teisėkūros reikalavimams ir esminėms Konstitucijos nuostatoms.
Pagal naują reglamentavimą, ne tik iniciatyvinės grupės nariai galės agituoti už piliečių teikiamą teisės akto projektą, bet ir kiti piliečiai, politinės ar nevyriausybinės organizacijos galės būti tokio projekto rėmėjais arba jo oponentais, užtikrinant šios veiklos skaidrumą ir finansavimo kontrolę.
Pritarta siūlymui denonsuoti tarptautinę sutartį su rusijos federacija
Seimas pritarė ir Teisingumo ministerijos siūlymui denonsuoti tarptautinę sutartį su rusijos federacija dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1992 metais, ratifikuotą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
Sutartimi siekta užtikrinti vienodą abiejų šalių piliečių ir jų teritorijose veikiančių juridinių asmenų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą bei plėtoti teisinį bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, pakitus geopolitinei situacijai – rusijai pradėjus beprecedentę karinę agresiją prieš Ukrainą, yra vykdomi šiurkštūs tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principų pažeidimai, todėl Lietuva aiškiai išreiškė politinę valią nutraukti bendradarbiavimą tarptautinių santykių srityje su šalimi agresore.
Latvija ir Estija jau yra priėmusios politinius sprendimus dėl tokio paties pobūdžio tarptautinių sutarčių su rusija nutraukimo.
