Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių 2013–2020 metais.
Gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie buvo sugrupuoti į 6 rinkinius. Pažymėtina, kad Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygmeniu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe.
Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.
Gyvenimo kokybės tyrimas
Savivaldybių gyvenimo kokybės indekso skaičiavimo metodika ir savivaldybių suskirstymas į klasterius buvo parengti vykdant ES paramos projektą, kurio tikslas išanalizuoti Lietuvos savivaldybių finansinės struktūros ilgalaikį tvarumą, siekiant skatinti efektyvų vietos viešųjų paslaugų teikimą, taikant Europos gerąja praktika pagrįstas standartinių išlaidų poreikio ir fiskalinio pajėgumo vertinimo priemones.
GKI buvo sudarytas 2016 m. atliekant ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimą.
2018 m. GKI buvo peržiūrėtas ir atnaujintas atliekant Europos Sąjungos investicijų į regionų plėtrą ir jų poveikio gyvenimo kokybės pokyčiams vertinimą.
Pastarojo vertinimo pagrindu GKI skaičiavimas buvo peržiūrėtas ir atnaujintas 2020 m. įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą struktūrinių reformų paramos projektą „Savivaldybių paskolų restruktūrizavimas ir efektyvaus turto valdymo priemonių sukūrimas“.
2022 metais GKI skaičiavimo metodika dar kartą buvo peržiūrėta, papildyta naujais aktualiais rodikliais ir parengta atnaujinta GKI ataskaita už 2013 – 2020 metus.
2023 metais GKI papildytas 2021 metų duomenimis, įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001). Projekto tikslas – išanalizuoti savivaldybių palyginamuosius rodiklius ir duomenis, siekiant sukurti prielaidas įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, leidžiančių mažinti fiskalinį atotrūkį tarp savivaldybių bei didinti savivaldybių pajamas bei optimizuoti tęstinės veiklos lėšas.
Siekiant tiksliau atspindėti gyvenimo kokybę savivaldybėse, 2024 m. buvo atlikti GKI pakeitimai atnaujinant 2022 m. duomenis: iš subindekso viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas buvo atsisakyta rodiklio Į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute dėl sumažėjusio jo aktualumo.
2024 m. GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2022 m.
Kaip sekasi Kaišiadorių rajono savivaldybei pagal savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI)?
Bendrame GKI Kaišiadorių rajonas 2022 m. užima 28 vietą, o vertinant pagal atskiras sritis aukščiausias pozicijas indekse užima pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą (12 vieta), sveikatos paslaugas (19 vieta), švietimo paslaugas (23 vieta).
Kaišiadorių r. savivaldybė 2022 m. užima 4 vietą tarp visų savivaldybių pagal kultūros centrų dalyvių skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, 6 vietą pagal paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 9 vietą pagal matematikos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalį.
Kaišiadorių rajone taip pat fiksuotas mažiausių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas metų pradžioje, tenkantis 100 gyventojų (4 vieta) bei stacionaro ligonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (10 vieta).
2021-2022 m. Kaišiadorių rajono savivaldybė pateko tarp tų savivaldybių, kuriose buvo didžiausias augimas šių rodiklių: sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (2,8 karto, t.y. nuo 24 iki 67); taip pat fiksuotas vienas didžiausių rodiklio – užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų – mažėjimas (17,9 proc., t.y. nuo 2266,4 iki 1861,3).
