Klaipėdoje praėjusią savaitę surengtoje Energetinio efektyvumo konferencijoje pramonės ir valdžios atstovai diskutavo apie Lietuvos pramonės energetinį konkurencingumą, naujausias energijos vartojimo efektyvumo tendencijas ir strategijas, įmonių atstovai dalinosi sukaupta patirtimi ir gerąja praktika. Apžvelgti iššūkiai ir galimybės vartotojams rinkoje, kurioje dominuos elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
„Lietuva siekia iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., o iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Šiuo metu pramonės sektorius išmeta apie 3,5 mln. tonų CO2, sudarydamas apie 18 proc. šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, kuris siekia 18,9 mln. tonų CO2. Tendencijos rodo, kad įmonių, dalyvaujančių ES Apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ATLPS), emisijos mažėja“, – konferencijoje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas
S. Gentvilas atkreipė dėmesį į didžiųjų įmonių, tokių kaip „Achema“, klimato neutralumo veiksmus bei strategijas, kurios yra pavyzdys kitoms pramonės šakoms. Tokios įmonės rodo, kaip investicijos ir naujos technologijos gali prisidėti prie dekarbonizacijos ir tvarios ateities kūrimo. Vis dėlto, ne ATLPS sektoriaus pramonė yra mažiau dinamiška, ir nuo 2005 m. čia nebuvo didelių emisijų pokyčių, išskyrus 2021 m., kai pandemija laikinai sumažino emisijas.
„Tad atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane numatytos priemonės, kurios leis pasiekti pramonės dekarbonizacijos tikslus. Jos ne tik padės išvengti finansinių sankcijų, kurios valstybei galėtų kainuoti apie 1,4 mlrd. eurų, jei nebūtų imamasi jokių veiksmų dėl klimato kaitos, bet ir teigiamai paveiks šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), importo-eksporto balansą bei užimtumą“, – teigė aplinkos ministras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo, kad energijos išteklių kaina yra labai svarbi besitransformuojančios ekonomikos dedamoji: „Sparčiu žingsniu žengiame žalios energijos ir pramonės link, gebame užtikrinti energijos paklausos patenkinimą ir siekiame atliepti klimato kaitos tikslus. Svarbu, kad mūsų pramonė užsitikrintų ne tik pakankamą žaliosios energijos išteklių kiekį, bet ir konkurencingą kainą“.
Sektoriai, kurie ypatingai imlūs energijos ištekliams, todėl ir jų kainoms jautriausi yra cemento, stiklo, plieno, aliuminio gamyba, chemijos pramonė, pirminis perdirbimas. Pasak V. Janulevičiaus, šie sektoriai Europos Sąjungoje per metus sukuria apie penktadalį viso regiono BVP. Būtent šie sektoriai šiuo metu praradinėja savo konkurencingumą dėl aukštų energijos kainų, nepakankamai geros prieigos prie pigios mažos CO2 emisijos energijos, aukštų taršos leidimų kaštų ir galiausiai – aukštų investavimo į šių sektorių dekarbonizavimą kaštų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pažymėjo, jog net ir sparčiai augant elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai, užtikrinus energijos vartojimo efektyvumą gali sumažėti naujų energijos gamybos pajėgumų poreikis ir su laikymu, perdavimu ir skirstymu susijusios išlaidos. Lietuvoje maždaug 40 proc. galutinės energijos suvartojama pastatų sektoriuje, apie 40 proc. transporto ir apie 20 proc. – pramonės sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, šiuose trijuose sektoriuose yra didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė apžvelgė verslo ir kredito įstaigų iššūkius, susijusius su Europos Sąjungos siekiu mažinti poveikį klimato kaitai. Ekspertė pabrėžė, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria bendrijos šalys ir jose veikiančios įmonės – tinkamų duomenų, reikalingų vertinti organizacijų poveikį aplinkai, trūkumas. E. Čipkutė konferencijos dalyviams pristatė nemokamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiuoklei, kurią LBA sukūrė kartu su Latvijos ir Estijos bankų asociacijomis.
Konferenciją organizavo UAB „Energy Advice“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Klaipėdos pramoninkų asociacija. Ji surengta LIFE programos integruotojo projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ LIFE IP EnerLIT iniciatyva. Projektą įgyvendina Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Aplinkos ministerija ir 13 Lietuvos bei Lenkijos nevyriausybinių organizacijų.
