Andrioniškio seniūnijos seniūnas Rolandas Lančickas socialiniuose tinkluose pasidalino įžvalgomis apie miškovežių niokojamą kelio dangą. Publikuojame jo pateikimas mintis.
Paliesiu galbūt daugeliui jautrią temą – kelius. Manęs ne vienas klausia: „Ar matei, koks kelias Andrioniškis–Pagoja?“ Atsakau – taip, mačiau. Juo važiuoju kiekvieną darbo dieną, o neretai ir darbo reikalais. Dažnai tenka sutikti sunkiasvorius medienvežius, važiuojančius iš miškų arba į medienos sandėlius.
Tad galbūt čia ir slypi dalis atsakymo, kodėl kelio kraštai taip ištrupėję, o pati kelio atkarpa – tokios prastos būklės.
Su Kelių valdybos atstovais dažnai kalbamės ir diskutuojame, kaip šią atkarpą būtų galima geriau sutvarkyti. Tikrai matau, kad jie stengiasi ir imasi darbų, tačiau kelio būklė kelia vis daugiau nerimo.
Kai matai sunkvežimius, vežančius didžiulius medienos krovinius, važiuojančius nemažu greičiu, o pro akis nepraslysta ir trupantys asfalto kraštai, apima ir pyktis, ir liūdesys, ir bejėgiškumas.
Kaip galime tikėtis gerų kelių, jeigu ne visada užtikrinama, kad jie būtų naudojami atsakingai?
Taip, vežėjai moka kelių mokesčius, tačiau kyla klausimas: ar tai suteikia teisę važiuoti viršijant leistiną transporto priemonės masę ar ašių apkrovas? Juk kelių mokesčiai neatleidžia nuo pareigos laikytis nustatytų reikalavimų.
Šaltinis: Nyksciai
