Ar įmanoma įsivaizduoti mokyklą, kurioje pertraukų metu vaikai nežiūri į telefonų ekranus, o bendrauja tarpusavyje? Vienoje Lietuvos mokykloje tokia tvarka galioja jau dešimtmetį. Per šį laiką pedagogai išskyrė tris svarbiausias pamokas, atskleidžiančias, kaip telefonų ribojimas keičia mokinių kasdienybę, bendravimo įpročius ir gebėjimą susikaupti. Tačiau kodėl vyresniems mokiniams be telefonų išbūti sunkiau ir ar vien draudimų pakanka?
„Per dešimt metų įsitikinome, kad vaikai gali puikiai išbūti mokykloje be telefonų. Svarbiausia, kad visi laikytųsi bendrų susitarimų, pertraukos būtų skirtos gyvam bendravimui, o pamokose niekas neblaškytų mokinių dėmesio. Kai tokia tvarka tampa įprasta mokyklos kasdienybės dalimi, nebereikia nuolat priminti, kad telefonus reikia padėti į šalį“, – sako VDU licėjaus „Sokratus“ vadovė Vitalija Latožaitė.
Pirmoji pamoka – svarbiausia aiškūs susitarimai
Prieš dešimtmetį, kai išmanieji telefonai vis sparčiau tapo neatsiejama vaikų kasdienybės dalimi, VDU licėjus „Sokratus“ pasirinko kitokį kelią. Nuo pat mokyklos įkūrimo nuspręsta, kad mokiniai ugdymo įstaigoje asmeniniais telefonais nesinaudos, išskyrus numatytus atvejus.
Pasak licėjaus vadovės, tokį sprendimą paskatino siekis sukurti aplinką, kurioje mokiniai galėtų daugiau dėmesio skirti mokymuisi ir tarpusavio santykiams.
„Svarbu, kad taisyklės būtų aiškios ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Apie telefonų ribojimą kalbamės dar prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, todėl šeimos iš anksto žino, kokia tvarka čia galioja. Žinoma, naujai atėjusiems mokiniams kartais reikia laiko priprasti, tačiau labai padeda kitų vaikų pavyzdys. Kai visa bendruomenė laikosi tų pačių susitarimų, jų nebereikia kasdien iš naujo aiškinti“, – pasakoja V. Latožaitė.
Anot jos, naujai atėjusiems mokiniams prie tokios tvarkos kartais tenka priprasti, tačiau didelę įtaką daro kitų vaikų pavyzdys. Apie telefonų ribojimą su būsimais mokiniais ir jų tėvais kalbamasi dar prieš pradedant lankyti mokyklą, todėl taisyklės jiems nebūna netikėtos.
Antroji pamoka – pertraukos skirtos gyvam bendravimui
Kita svarbi per dešimtmetį išmokta pamoka – gyvo bendravimo svarba. Pasak mokyklos vadovės, kai pertraukų metu vaikai nesinaudoja telefonais, jie turi daugiau galimybių bendrauti tarpusavyje, o ne kiekvienas atskirai leisti laiką prie ekrano.
Vis dėlto skirtingo amžiaus mokiniai į ribojimus reaguoja nevienodai. Pradinukai dažnai apskritai nesineša telefonų į mokyklą, o vyresniems mokiniams atsisakyti įpročio nuolat turėti telefoną šalia būna sudėtingiau.
Licėjuje pradinių klasių mokiniai telefonus palieka klasėse, o nuo penktos klasės jie laikomi specialiose dėžutėse prie mokyklos budėtojo. Šiais mokslo metais vienuoliktokams ir dvyliktokams nuspręsta suteikti daugiau savarankiškumo – telefonus jiems leidžiama turėti su savimi, tačiau pamokose jais naudotis negalima, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi mokymuisi.
„Vyresniuosius mokinius jau laikome beveik suaugusiais žmonėmis, todėl norime ugdyti jų sąmoningumą ir atsakomybę. Šiemet nusprendėme išbandyti lankstesnę tvarką ir stebime, kaip ji veikia. Mums svarbu, kad mokiniai patys suprastų, kada technologijos yra reikalingos, o kada jos tik blaško dėmesį“, – aiškina V. Latožaitė.
Trečioji pamoka – mažiau telefonų, daugiau dėmesio pamokoms
Trečiasis per dešimtmetį pastebėtas pokytis – geresnės sąlygos susikaupti pamokose. Pasak mokyklos vadovės, kai mokiniai neturi galimybės nuolat tikrinti telefono, mokytojams nebereikia gaišti laiko priminimams, o vaikai gali daugiau dėmesio skirti užduotims.
„Kai telefonų pamokose nėra, mokytojui nebereikia kiekvieną kartą priminti, kad mokiniai juos pasidėtų. Vaikai žino taisykles, todėl visas dėmesys gali būti skiriamas mokomajai medžiagai ir mokytojo aiškinimui. Mes tikrai matome, kad tai padeda susikaupti, mažina blaškymąsi ir leidžia daugiau dėmesio skirti mokymuisi“, – teigia V. Latožaitė.
Anot jos, viena svarbiausių tokios tvarkos sėkmės sąlygų – tėvų palaikymas. Nors tėvams kartais kyla klausimas, kaip prireikus susisiekti su vaiku, mokykloje tam sudarytos visos sąlygos – mokiniai gali kreiptis į mokytoją ar administracijos darbuotoją.
Vis dėlto vien telefono padėjimas į dėžutę savaime neišmoko atsakingai naudotis technologijomis. Todėl apie skaitmenines grėsmes, dėmesio valdymą ir sąmoningą elgesį internete su mokiniais kalbamasi per klasės valandėles, prie šio ugdymo prisideda ir mokyklos psichologas bei socialinis pedagogas.
Ekspertė: problema gerokai didesnė nei išsiblaškymas pamokose
Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė sako, kad mokyklų patirtis atskleidžia telefonų ribojimo svarbą, tačiau problema gerokai platesnė nei vien mokinių dėmesio koncentracija.
2025 metų vasarį Skaitmeninės etikos centras inicijavo visuomeninį judėjimą „Iš telefonų – į mokyklą“, kuriuo siekta paskatinti sisteminius sprendimus dėl asmeninių telefonų naudojimo ugdymo įstaigose. Mokyklose asmeniniai išmanieji karaliavo – vaikų dėmesys pertraukų, o kartais ir pamokų metu buvo blaškomas telefonų.
„Vedant edukacijas mokyklose esame matę vaikų, kurie pertraukų metu sėdi ar net guli ant mokyklos koridorių grindų, kiekvienas paniręs į savo telefoną. Vienos mamos, pakviestos pabudėti mokykloje, mums atsiųsta panašios situacijos nuotrauka paskatino inicijuoti judėjimą, sukėlusį diskusijas nacionaliniu mastu apie tai, kad šios problemos nebegalima ignoruoti“, – pasakoja R. Jauniškienė.
Pasak ekspertės, pernelyg intensyvus naudojimasis telefonu gali trukdyti ne tik vaikų bendravimui, bet ir jų gebėjimui įsitraukti į ugdymo procesą. Pavyzdžiui, po pertraukos, praleistos žaidžiant įtraukiantį žaidimą, mokiniui gali būti sunku iš karto sutelkti dėmesį pamokoje.
„Problema prasideda tada, kai asmeniniai įrenginiai trukdo susikaupti ugdymo veiklose, o pernelyg intensyvus buvimas internete užima kitų, vaiko raidai svarbių veiklų vietą Mes kalbame tik apie probleminį interneto naudojimą, tačiau skaitmeninėje erdvėje apstu kitų rizikų, tokių kaip jų amžiui netinkamas ar seksualizuotas turinys, elektroninės patyčios, sukčiai, dezinformacija, pernelyg įtraukiantys algoritmai ar elektroninės patyčios, šį sąrašą galima būtų tęsti“, – aiškina ji.
Greta ribojimų – būtina ugdyti sąmoningumą
R. Jauniškienė atkreipia dėmesį, kad švietimo įstatymas įpareigoja Lietuvos mokyklas turėti asmeninių mobiliųjų įrenginių naudojimo tvarką, tačiau vieningo visoms šalies ugdymo įstaigoms taikomo draudimo nėra. Skaitmeninės etikos centras siūlė nacionaliniu mastu drausti asmeninių telefonų naudojimą nuo pirmos iki dešimtos klasės, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta.
„Tai, kad mokyklos įpareigotos turėti tvarką, yra žingsnis į priekį. Tačiau manome, kad vien to nepakanka. Ne visos mokyklos turi vienodas galimybes, patirtį ar bendruomenės palaikymą siekiant susitarimų, dalis bendruomenės narių gali nežinoti rizikų, susijusių su asmeninių įrenginių naudojimu. Todėl ir siūlėme nacionalinį sprendimą, kuris užtikrintų aiškias taisykles visiems mokiniams“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, mokykloms, kurios dar tik svarsto telefonų ribojimą, svarbu priimant sprendimus kalbėtis su mokiniais. Vaikai gali rengti diskusijas, pristatymus ar konferencijas apie technologijų poveikį jų savijautai, dėmesiui ir bendravimui – taip pamažu gilindamiesi į temą ir suprasdami, kokie ribojimai yra reali apsauga.
„Mokiniai patys gali ieškoti informacijos, diskutuoti ir suprasti, kodėl pokyčiai reikalingi. Turime padėti vaikams mokykloje atrasti vieniems kitus, mokytis bendradarbiauti ir kurti bendruomenę, vietoje to, kad kiekvienas lindėtų savo telefono ekrane“, – pabrėžia R. Jauniškienė.
VDU licėjaus „Sokratus“ dešimties metų patirtis rodo, kad telefonų ribojimas gali tapti įprasta mokyklos kasdienybės dalimi, jei taisyklės aiškios, nuosekliai taikomos ir palaikomos bendruomenės. Tačiau, kaip pabrėžia pašnekovės, svarbiausia greta telefonų naudojimo ribojimo mokyklojeišmokyti vaikus sąmoningai naudotis technologijomis, kad jos neužgožtų gyvo bendravimo ir mokymosi.
Šaltinis: Nyksciai