Pakeisti iki šiol paveldosauginiuose registro dokumentuose likusį sovietinį pavadinimą Kultūros paveldo departamento (KPD) paprašė laivo savininkė VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras (LMKIC).
Jo vadovas Bartas Markevičius „Vakarų ekspresui“ teigė, kad toks sprendimas brendęs ir seniau, tačiau galutinai ryžtasi imtis veiksmų po to, kai vasario 24 d. Rusija be realaus preteksto užpuolė suverenę valstybę Ukrainą ir iki šiol rusų armija vykdo nežmoniškus karo nusikaltimus prieš taikius civilius gyventojus.
Nekeitė dešimtmečius
Šiuo metu į KPD Kultūros vertybių registrą (KVR) yra įtraukta 11 istorinių laivų, kurių 10 priklauso minėtai VšĮ.
Septyni laivai perkelti į Švėkšną, o trys stovi Klaipėdos piliavietėje.
Vienas jų – 1922 m. Suomijoje iš maumedžio medienos pastatyta ir jau daug metų po atviru dangumi pūvanti jachta, kurios pirmasis pavadinimas – „Turo“.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą šį 12 metrų ilgio laivą įsigijo anuomet Lenkijos okupuoto (1920-1939 m.) Vilniaus merginų skaučių klubas.
1934 m. burlaiviui suteiktas naujas vardas – „Grażyna“, su kuriuo į laivybos istoriją jis įėjo kaip marinistinė legenda.
1933 m. pirmą kartą pasaulyje tarp moterų jachtos kapitono laipsnį gavo iš Trakų kilusi jūrų skautė (harcerė) Jadwiga Wolffowa-Neugebauerowa, kuri tapo ir pirmąja „Grażynos“ kapitone.
Laivo įgulą sudarė taip pat vien moterys, o tokia situacija anuomet buvo tikra sensacija dėl vis dar vyravusių papročių, prietarų į laivus neįsileisti silpnosios lyties atstovių.
1935 m. „Grażynos“ šturvalą perėmė jūrų skautė Jadvyga Skąpska-Truscoe, kuri buvo pirmųjų vandens stovyklų Lenkijoje iniciatorė ir pirmųjų buriavimo kruizų organizatorė.
Tais pačiais metais ir gimė savotiška jachtos legenda, kuomet vieno audringo kruizo po Baltijos jūrą dalyvė Maria Bukarówna, grįžusi į krantą, savo išgyvenimus išliejo dainoje „Pod żaglami “Grażyny„ (išvertus – “Po „Gražinos“ burėmis“).
Kūrinys netruko išpopuliarėti. Analogišku pavadinimu praėjusiame amžiuje buvo išleista ir Marios Appelt knyga, kurioje aprašoma sudėtinga ir ilga moterų kova dėl teisės tapti jūrinių jachtų kapitonėmis.
Į anuometį Mėmelį jachta buvo atgabenta iš Antrojo pasaulinio karo metu subombarduoto Gdynės uosto.
Sovietmečiu ji antrą kartą pervadinta į propagandinę potekstę turinčią „Raudonąją žvaigždę“.
Būtent tokiu pavadinimu istorinė jachta ir liko: tai fiksuojama „Vakarų ekspreso“ gautoje 2001 m. kultūros vertybės pagrindinėje dosjė, kurioje užrašyta „Burinė jachta “Красная звезда“.
Laivo vardas įrašytas kirilica, tačiau vėliau oficialiame KPD KVR jis jau užrašytas lotyniškomis raidėmis.
Pervadinimui – prioritetas
Kovo 7 d. Kultūros ministerijai ir KPD adresuotame LMKIC rašte iškart akcentuojamas Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą bei tai, kad jo metu karinė jėga nukreipiama į taikius Ukrainos gyventojus ir kultūros objektus.
„Mūsų įstaigos tikslas yra saugoti ne tik turimus objektus, tačiau ir siekti, kad objektai atitiktų istorinius duomenis.
Tie, kurie šlovina teroristinius režimus, prieštarauja humaniškumui ir normalios visuomenės nusistovėjusioms normoms.
Siekdami atkurti istorinį teisingumą nustatėme, kad vieno į KVR įrašyto objekto pavadinimas yra nesuderinamas su Lietuvos kultūros paveldo nuostatomis ir prieštarauja istoriniam teisingumui, galimai skatina nacistinius ir komunistinius simbolius, kurie yra nenaudotini – draudžiami“, – teigiama dokumente.
Organizacijos vadovas B. Markevičius tikino, kad nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir KVR negali būti pavadinimų, kurie aukština okupacinę ar agresorių valstybių elgesį. Simbolika gali būti išreikšta ne tik vizualiai, bet ir raštiškai.
Jis „Vakarų ekspresui“ užsiminė ir apie subtilią detalę: vienos iš uostamiestyje vykusių tarptautinių didžiųjų burlaivių regatų „The Tall Ships Races“ metu Rusijos burlaivyje išgirstas pasiūlymas skirti lėšų „Raudonajai žvaigždei“ restauruoti.
„Žinoma, kad atsisakėme, bet supratome, kad rusams ji svarbi vien dėl pavadinimo, nors istoriškai jachta išgarsėjo būtent tada, kai ja plaukiojo lenkų skautės.
Todėl apsisprendėme, kad jachtai turi būti grąžintas „Turo“ vardas, bet „Grażynos“ laikų istorijos jokiu būdu neliks užmarštyje“, – teigė B. Markevičius.
KPD direktorius Vidmantas Bezaras šį mėnesį atsakė, kad šios jachtos klausimas KVR vertinimo komisijoje „bus nagrinėjamas prioritetine skubos tvarka“.
Bėda ta, kad vasario 15 d. pasibaigė minėtos komisijos narių Intelektinių paslaugų pirkimo sutartys, todėl šiuo metu yra atliekami naujos sudėties komisijos formavimo darbai, tad oficialaus pervadinimo reikės palaukti.
Rašte pažymėta, kad KPD nusprendė viešoje KVR duomenų bazėje nerodyti pavadinimo „Krasnaja zvezda“, nes šis pavadinimas teisinio pagrindo neturi, o pavadinime naudojama draudžiama sovietinė simbolika, išreikšta žodžiais.
Savo ruožtu B. Markevičius informavo, kad Lietuvos kultūros taryba jo vadovaujamai įstaigai šiemet skyrė apie 10 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti LMKIC laivų apsaugai nuo atmosferos reiškinių.
„Prie jachtos “Turo„ piliavietėje bus pastatytas toks šlaitinis stogelis iš brezento, kad neužlytų, nes medis pūva. Žmonės galės apžiūrėti laivą, o kartu planuojame paminėti ir jo 100 metų pastatymo sukaktį“, – teigė jis.
Už metalinės tvoros, piliavietėje, UAB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, saugomi dar du istoriniai laivai: 1928 m. garsiojoje Klaipėdos Pauliaus Lindenau laivų statykloje gimęs vilkikas „RK-7“, kuris geriausiai žinomas „Harald“ vardu (taip pavadintas P. Lindenau sūnaus garbei), ir 111 metų senumo burlaivis „Lady Sophie“.
