Būsimą elektros inžinierių pavergė meilė muzikai: „Viską galima suderinti“
Atrodytų, kad menininko sielą turintis žmogus komfortą turėtų jausti bohemiškoje aplinkoje, mėgti vienatvę ir būti paskendęs kūryboje. Tačiau šiaulietis Tomas Mackevičius – visiška priešingybė. Automatikos ir elektros inžinerijos studijas kremtantis studentas juokiasi, kad yra aktyviai muzikuojantis tiksliukas, kaip gyvsidabris šmėžuojantis visuose bendraamžių susibūrimuose. Jaunuolis drąsina abiturientus – nebūtina rinktis vieno profesinio kelio, jeigu yra noro, visas veiklas įmanoma suderinti.
Puikia nuotaika ir energija trykštantis antro kurso studentas Tomas jau iš pirmo žvilgsnio traukia aplinkinių žvilgsnius. Pokalbis su pašnekovu – ne ką mažiau įtraukiantis. Studentas atskleidė, kodėl pasirinko inžinerinės krypties studijas, kaip jam sekasi derinti muzikanto karjerą su mokslais, bei kodėl džiaugiasi, kad neturi muzikinio išsilavinimo.
Siekė įgyti praktinių žinių
„Kaip ir daugelis jaunų žmonių, save matau daugelyje sričių, tačiau pats nuo mažų dienų mėgau kažką gaminti, statyti. Mano rankos visada būdavo pilnos darbo. Todėl supratau, kad noriu dirbti prie elektros. Įstojau tikslingai ten, kur norėjau. Dabar galiu pasakyti, kad šis mokslas man yra įdomus, paskaitos taip pat“, – džiaugiasi studentas.
Pašnekovo nuomone, apie Automatikos ir elektros inžinerijos studijas daugelis moksleivių, kaip ir jis pats būdamas abiturientu, yra susidarę klaidingą įspūdį, tačiau realybė pasirodo esanti šiek tiek kitokia.
„Galvojau, kad reikės kažkur landžioti, tiesti kabelius. Tačiau galiu pasakyti, kad realybė atrodo moderniau, – šypsosi Tomas. – Dirbame su valdikliais, programuojame. Šis studijų dalykas yra įdomus ir tinka tiems, kurie domisi elektros darbais, montavimu“.
Per kelerius studijų metus Tomas jaučiasi įgavęs nemažai praktinių žinių ir tuo džiaugiasi. Pašnekovas akcentuoja, kad po 12-os metų mokykloje, nebenorėjo „graužti“ vadovėlių. Siekis ne tik sužinoti, bet ir gebėti praktiškai atlikti darbus buvo pagrindinis jo, kaip abituriento, tikslas. Būtent todėl jaunuolis rinkosi studijas kolegijoje.
Studentas džiaugiasi, kad nuo pat pirmo kurso aktyviai įsitraukė į aukštosios mokyklos veiklas – yra studentų atstovybės narys, įvairių renginių organizatorius, didelis Šiaulių miesto renginių gerbėjas.
Šiaulių valstybinėje kolegijoje Tomas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, be to, gauna net dvi stipendijas – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą 200 eurų vertės stipendiją regionams ir mokymo įstaigos mecenato UAB „Ignitis“ skirtą 300 eurų vertės stipendiją. Anot studento, ši paskata – didelė motyvacija judėti pirmyn.
„Man asmeniškai pinigai nėra tokie svarbūs, bet, žinoma, buvau labai maloniai nustebęs, kad gausiu šias stipendijas. Šie pinigai gali pasitarnauti ateičiai – automobiliui ar nuosavam būstui“, – kukliai atsako studentas.
Ketina leisti vaizdo klipus
Didžiausia studento aistra – muzika. Tomas džiaugiasi, kad nelankė muzikos mokyklos ir išvengė muštro, kuris jaunimą neretai tik atbaido nuo muzikinės karjeros. Kūryba prie fortepijono klavišų į jaunuolio gyvenimą atėjo natūraliai. Pats rašyti dainų tekstus Tomas pradėjo neseniai, tačiau jau dabar atskleidė savo, kaip vokalisto, gebėjimus – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje giedojo valstybinį himną.
„Muzika užsiimu jau septynerius metus, tačiau ji mane lydėjo nuo mažų dienų. Džiaugiuosi, kad šiame kelyje turiu savo šeimos palaikymą. Pamenu, kaip mano klasiokai dvynukai grodavo fortepijonu, o aš taip žavėjausi jų muzika. Tiesiog mečiau sau iššūkį įvaldyti šį instrumentą ir baigiant aštuntą klasę aš pirmą kartą viešai atlikau vieną kūrinį“, – šypsosi studentas.
Pirmasis sėkmingas pasirodymas įkvėpė moksleivį gilinti muzikines žinias ir tobulinti įgūdžius. Kiekvienai progai pasitaikius, Tomas rengdavo savo pasirodymus, o kiek vėliau nėrė gilyn – pradėjo pats kurti muziką ir atsiskleidė kaip vokalistas.
„Jau dvejus metus pats kuriu ir leidžiu savo dainas. Ir anksčiau bandžiau tai daryti, tačiau man trūko drąsos. Tačiau baigęs mokyklą įsigijau pirmą profesionalų mikrofoną, įrašiau pirmą savo kūrybos dainą ir ją išleidau. Artimiausiuose mano planuose – išleisti dvi lietuviškas dainas su vaizdo klipais, kuriuose mano klausytojai galės išvysti mane patį“, – ateities planais dalijasi muzikuojantis inžinierius.
Paklaustas, kurį kelią – muzikanto ar inžinieriaus – rinksis, Tomas šypsosi. Pašnekovo nuomone, jei tik yra noro, galima suderinti visas sritis, tad rinktis nebūtina.
„Aš galvoju muzikos neapleisti ir toliau tobulėti šioje srityje. Rengti pasirodymus ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose. Bet savo studijų dalyko pamiršti taip pat neketinu“, – merkdamas akį sako studentas.
Nerimą kėlė egzaminai
Antrakursis išduoda, kad abitūros metais didžiausią nerimą pačiam kėlė egzaminai. Labiausiai – fizikos brandos egzaminas, kurio rezultatas turi didelės įtakos stojimo į norimą specialybę balui. Daugiau baimių jaunuolis sakosi neturėjęs, nes yra drąsus, nebijo iššūkių ir naujų gyvenimo etapų.
Pašnekovo nuomone, daugiausia baimių moksleiviams kelia nežinomybė dėl ateities ir praktinių žinių, susijusių su stojimais, trūkumas. Sako, kad pačiam labai padėjo apsilankymas aukštojoje mokykloje per atvirų durų dienas. Nepraleisti progos susipažinti su norima aukštąja mokykla Tomas skatina ir kitus moksleivius:
„Aukštosios mokyklos per atvirų durų dienas ir kitas parodas informuoja moksleivius apie visas stojimų peripetijas: reikalingus balus, egzaminus, stipendijas ir panašiai. Sužinojus visą reikiamą informaciją, moksleiviams tikrai būna gerokai ramiau. Pats tai patyriau“.
Studentas teigia, kad abiturientai neturėtų pernelyg nuogąstauti, nes egzaminas tėra žinių patikrinimas.
„Jeigu žmogus mokėsi dvylika metų, tai viską išlaikyti yra įmanoma. Reikia savimi pasitikėti, skirti laiko dar kažką išmokti ir žengti pirmyn į savo ateitį“, – pokalbį drąsinančiai baigia Šiaulių valstybinės kolegijos studentas.
