„1 kūrinio galerijoje“ jau kuris laikas smagiai įsitaisęs Žiburinis – skulptūra personažas, savo žavesiu bei unikaliomis savybėmis paslaptingai žvilgčiojantis į kiekvieną, bandantį pasižiūrėti jam į akis. Ši šelmiška skulptūra – tai J. Biliūno gimnazistės Radvilės Laurinavičiūtės iš IIb klasės kūrybinis-projektinis darbas, sujungęs fizikos ir menų disciplinas į vientisą kūrybinį objektą.
Radvilė mėgsta magiją, įvairių kultūrų ornamentus, tyrinėja mitologinę bei etnografinę medžiagą ir stengiasi perprasti simboliką. Žiburinis gimė iš šio pomėgio, jame siejasi senieji archetipiniai simboliai bei drąsiai ir kūrybiškai pačios Radvilės sukurtos prasmės.
Tačiau labiausiai šis „keistuolis“ traukia žiūrovo akį savo išraiškingumu. Šiai skulptūrai sukurti Radvilė pritaikė unikalų laiko paliestą medžio luitą. Šios mitologinės būtybės kūną virino iš įvairių skirtingų seno metalo gabalų, kurdama stuburą, šonkaulius, rankas, ilgus plastiškus pirštus ir tik žiburiniams būdingą galvą. Kuriant skulptūras, būtina įgyti meistrystės, kitaip neišgausi reikiamos formos, o skulptūra, pirmiausia – forma. Tad šis Žiburinis savyje jungia daugelį skirtingų medžiagų. Jo magijai atskleisti Radvilė pasitelkė įvairias mažas detales: stiklo buteliukus, akmenėlius, vielos spirales, šovinių gilzes, lino virveles.
Žiburinis mums suteikia progą atsikratyti savų baimių, įtampų, įsitikinimų – tik juos atneškime savo menkučiuose daikteliuose ir palikime Žiburiniui, te nugramzdina nebūtin. Tačiau pati tikriausia Žiburinio misija – uždegti širdis: ten giliai, po kietais metalo šarvais, plaka nuostabi, trapi, kupina meilės širdis. Mažu gėlės žiedu ištiestu jums, mieli žiūrovai, ta tyra gija atsiskleidžia ir tampa matoma. Kiekviena gyva gėlelė – tai mūsų širdžių šviesa.
Taip ir norisi sušukti: ei, Žiburini, pabudink mus ir mėgausimės pavasario gaivališkumu. O jo tikrai nestinga pačiai šios skulptūros kūrėjai Radvilei. Išraiškingas ir atviras Radvilės pasakojimas prikaustė žiūrovų dėmesį, o ilgoji pertrauka buvo per trumpa šios skulptūros gimimo istorijai nupasakoti.
Te tokios stiprios kūrybinės idėjos drąsiai gimsta ir skleidžiasi, skatindamos žiūrovus savyje paieškoti tokių neatpažintų žiburinių.
Tekstas: Renata Miškinienė
Foto: T. Božok, R. Miškinienė
Šaltinis: Nyksciai
