Lietuviškos kilmės eksportas yra Lietuvos ekonomikos variklis, kuris, nepaisant pasaulinių tiekimo grandinių trūkinėjimo ir įtampų regione, demonstruoja puikius rodiklius.
„Matome, kad Vyriausybės siekis diversifikuoti eksporto rinkas ir dirbti su šalimis bendramintėmis, ypatingai stiprinant politinius bei ekonominius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, duoda vaisius. Ekonominės diplomatijos komandos visame pasaulyje pasirengusios padėti Lietuvos verslui atverti naujas rinkas“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų sausio–kovo mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė 6,3 mlrd. eurų ir augo 35,7 procentais. Latvija, Lenkija, Vokietija tradiciškai išlieka pagrindinėmis eksporto partnerėmis bei pirmauja pagal lietuviškos kilmės eksporto apimtis: pavyzdžiui, beveik visų pagrindinių eksporto kategorijų – lietuviškų baldų, fermentų, medienos, elektros mašinų ir įrangos, plastikų – eksportas į Vokietiją augo apie 30 procentų ar daugiau. Du kartus išaugus lietuviškos kilmės eksportui į Lenkiją, ši šalis tapo didžiausia lietuviškos kilmės eksporto partnere (642 mln. eurų, 101 procento augimas), ilgai pirmąją eksporto partnerių vietą užėmusi Vokietija pasislinko į antrąją poziciją. Tuo tarpu Latvija yra vienintelė šalis per pirmą ketvirtį sulaukusi daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės bendrojo eksporto (1,05 mlrd. eurų, 58 procentų augimas).
2021 metais JAV pirmą kartą istorijoje tapo antra didžiausia lietuviškos kilmės eksporto rinka, buvo fiksuotas įspūdingas 75 procentų augimas. 2022 metų pirmąjį ketvirtį lietuviškos kilmės eksportas į JAV ir toliau augo (585,4 mln. eurų, 25 procentų augimas), o JAV tvirtai įsitvirtino svarbiausių lietuviškos kilmės eksporto rinkų trejetuke.
2022 metų pirmąjį ketvirtį fiksuojamas reikšmingas lietuviškos kilmės eksporto augimas ir į Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybes: lietuviškas prekes aktyviai importavo Singapūras (78 mln. eurų, 120 procentų augimas), Australija (40,46 mln. eurų, 179,57 procentų augimas), taip pat matomas importo augimas Pietų Korėjoje (30,7 mln. eurų, 101 procento augimas) ir Taivane (5,9 mln. eurų, 63 procentų augimas).
