Varnos geba įvertinti įvykių tikimybę net ir nematydamos viso vaizdo. Prie tokios išvados priėjo mokslininkai, tyrinėjantys šių paukščių kognityvinius gebėjimus. Eksperimentų metu varnos buvo mokomos susieti įvairius vaizdinius ženklus su konkrečia tikimybe gauti atlygį. Vėliau paukščiams buvo pasiūlyta rinktis iš kelių variantų, ir jie nuolat pirmenybę teikė tam, kuris turėjo didesnę tikimybę gauti skanėstą.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad varnos objektų nebuvimą suvokia kaip nepriklausomą skaitinę reikšmę. Kai paukščiams buvo rodomas tuščias rinkinys, o ne tam tikras objektų skaičius, jie jį traktavo kaip skaičių sekos dalį, iš esmės suprasdami „nulio“ sąvoką.
Pasak mokslininkų, rezultatai rodo, kad varnos geba iš patirties išskirti statistinius modelius ir panaudoti juos sprendimams priimti esant neapibrėžtumui. Tokie gebėjimai ilgą laiką buvo laikomi pirmiausia žmogiškais ir reikalaujančiais sudėtingo mąstymo. Autoriai pažymi, kad matematinių ir tikimybinių įgūdžių tyrimas gyvūnuose padeda geriau suprasti žmogaus intelekto kilmę ir informacijos apdorojimo mechanizmus smegenyse.
Alfredo Motiejūno nuotraukoje – prieš keletą metų varną augino anykštėnas Arūnas Vilkončius. Jis pasakojo, kad varna mokėjo net derėtis – ką nors nukniaukdavo, o paskui laukdavo išpirkos.
Šaltinis: Nyksciai
