„Kažkodėl Oninių paminėti dar nebuvome susirinkę!“ – bibliotekoje prieš gerą mėnesį priekaištavo skaitytoja Stasė. O kodėl nepadarius smagaus, meniško ir skanaus renginuko?
Juk pagal senuosius papročius truputį iki Oninių iš pėdų klojimo take nukuliami pirmieji rugiai, sukamos girnos ir miltai keliauja į duonkubilį – rūgti. Po to tvirtos gaspadinių rankos išminkydavo kepalus, į juos kepėjos būtinai įspausdavo pirštu kryžių, nes duona tai – šventas dalykas. O jei duonos gabalėlis netyčia nukrisdavo ant žemės, jį pakėlęs ar vaikas, ar suaugęs – pabučiuodavo. Nes jei nėra duonos, tai ir gyvenimo laimingo nėra. Tik gaila, kad šiandien gyvendami girdime, kad duona neskani ar dar nei šiokia, nei tokia. Tokį nuostabų pasakojimą apie duoną renginio metu papasakojo vyriausias bendruomenės narys Juozas Radzevičius.
Renginyje savo kūrybos eilėraščius pristatė Aldona Terminskienė. Nuostabūs eilėraščiai apie gamtą ir žmogaus prasmingą gyvenimą sujaudino šventės dalyvius, o padėka poetei buvo ilgi ir šilti plojimai. Bet tai tik dalis Aldonos meninės veiklos. Bendruomenės amatų ir dailės galerijoje „Pienė“ buvo pristatyta autorės piešinių paroda. Renginio svečiai liko sužavėti ir Aldonos pristatytais receptais, kaip šalin nuvyti liūdesį, vienatvę ir tinginį, o svarbiausia, kaip ilgiau išlikti jaunam.
Smagiai apie duoną ir Lietuviškus Oninių papročius papasakojo aktorius Valerijus Jevsejevas. Pabaigai, kaip jis pats sakė, suskėlė porą smagių aktorinių pasakojimų. Čia jau plojimai buvo tokie, kad net delnai užkaito. O prie šventinės kavos buvo pagerbtas jau užaugęs ir dar bręstantis šių metų derlius. Šeimininkės dalinosi konservavimo receptais, ūkininkai kalbėjo koks čia tas šių metų derlius. Visi svetingai ir pagarbiai pasidalino savo namuose pasigamintais valgiais ir džiaugėsi, kad pirmoji Oninių šventė, kaip pirmas blynas, tikrai neprisvilo.
Valentinas Gudėnas
Šaltinis: Nyksciai
