Vitaminas D yra itin svarbus elementas, turintis didelį poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Nepaisant to, su vitamino D trūkumu – ypač tamsiuoju metų laikotarpiu – susiduria aibė žmonių. Tai gali lemti nuovargį, raumenų skausmus ar net prislėgtą nuotaiką. Kada vertėtų susirūpinti ir kokiais būdais šias atsargas papildyti?
„Kitaip nei kiti vitaminai, vitaminas D funkcionuoja kaip hormonas ir yra susijęs su kiekviena organizmo ląstele. Šis vitaminas gaminasi tuomet, kai žmogaus oda gauna saulės spindulių, todėl šalia pusiaujo gyvenantys ar tiesiog daug saulės šviesos gaunantys žmonės daug rečiau susiduria su D vitamino trūkumu. Deja, Lietuvoje su vitamino D stoka susiduriama kur kas dažniau“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Vidmantė Vilkė.
Kada pradėti vartoti?
Gydytoja V. Vilkė rekomenduoja vitaminą D pradėti vartoti tada, kai apsirengiame drabužius ilgomis rankovėmis ir tiesioginio odos kontakto su saule nebelieka, o baigti – kai vėl galime džiaugtis saulės spinduliais. Nemažo jo kiekio neretai reikia antsvorį turintiems, nėščioms ar žindančioms moterims, tai pat žuvies ar pieno produktų nevartojantiems žmonėms.
Didelė dalis žmonių dėl subtilių vitamino D trūkumo simptomų net nesupranta, jog jiems jo trūksta. Gydytojos teigimu, dėl saulės trūkumo mūsų regione žmonės turėtų daug rimčiau žiūrėti į vitamino D svarbą. Lietuvos klimato zonoje ruduo, žiema, pavasaris, o kartais ir dalis vasaros yra tie metų laikai, kai vitamino D turime gauti papildomai.
„Vitamino D receptorių turi dauguma organų ir audinių ląstelių, taip jis dalyvauja įvairiuose procesuose ir atlieka daugybę fiziologinių funkcijų. Viena svarbiausių – šis vitaminas atsakingas už imuninės sistemos reguliavimą. Taip pat jis reikalingas raumenų jėgai, kalcio, fosforo įsisavinimui, kaulų, dantų augimui ir mineralizacijai. Tai padeda išvengti osteoporozės ir sumažina kaulų lūžių riziką. Kūdikiams jis padeda išvengti rachito“, – naudas vardina V. Vilkė.
Kaip pasireiškia?
Kaip pasakoja specialistė, vienas dažniausių simptomų, kuriuo skundžiasi vitamino D stokojantys žmonės – padidėjęs nuovargis. Net ir po pakankamai ilgo nakties miego juntamas jėgų trūkumas gali signalizuoti apie tai, jog šios medžiagos organizme nepakanka. Tiesa, nepakankamas šio elemento kiekis taip pat gali sukelti plaukų slinkimą, kaulų susilpnėjimą ar net ilgesnį žaizdų gijimą.
„Vitamino D trūkumą turintys asmenys jaučia pastovų nuovargį ir silpnumą. Skundžiasi, kad atsikelia pavargę ir jaučia padidėjusį mieguistumą dienos metu. Taip pat gali jausti raumenų ar kaulų skausmus. Juos vargina prakaitavimas, slenkantys plaukai, dantenų ligos.
Vitamino D stokai taip pat būdinga bloga nuotaika, apatija bei depresija. Jo trūkumo reikia ieškoti, kai žmogus dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, kitaip tariant, kai įtariame nusilpusį imunitetą“, – simptomus vardina „Antėja“ gydytoja.
Natūralūs šaltiniai
Vitaminą D organizmas pasigamina sintezės būdu, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, taip pat jo gauname su maistu. Natūralūs vitamino D šaltiniai – lašiša, tunas, skumbrė, ungurys, menkių aliejus, sūris, kiaušinių tryniai, jaučio kepenys, pienas, grybai. Tačiau gydytoja V. Vilkė atkreipia dėmesį, jog net įtraukę šiuos produktus į savo mitybą negausime viso reikalingo vitamino kiekio.
„Deja, su maistu gauname labai mažai, tik apie 10-15 proc. organizmui reikiamo vitamino D kiekio. Saulės mūsų klimato juostoje taip pat per mažai, tad daugumai lietuvių nustatomas vitamino D trūkumas. Dėl šios priežasties būtina vartoti jį papildomai nuo pat kūdikystės iki senatvės“, – pastebi gydytoja.
Esant geram orui, kai mūsų odą veikia saulės spinduliai, tarp 10–15 val. gydytoja rekomenduoja bent 15-20 minučių pabūti lauke be apsauginių kremų, atviromis kūno vietomis. Tuomet organizmas pasigamins reikiamą paros vitamino D dozę natūraliai. „Antėja“ gydytoja siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, jog poreikis šiam vitaminui skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tad dėl tikslesnių veiksmų būtina konsultuotis su mediku ir atlikti tyrimus.
„Kiekvienu atveju rekomenduojama vitamino D dozė gali būti labai skirtinga. Dozei nustatyti geriausia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris įvertins jūsų individualius rizikos veiksnius, gretutines ligas, o esant reikalui atliks vitamino D koncentracijos nustatymo kraujyje tyrimą. Tyrimą svarbu atlikti, jei įtariate trūkumą tam, kad galima būtų žinoti, kokią – gydomąją ar profilaktinę vitamino D dozę skirti ir kiek laiko ją vartoti. Norėčiau pabrėžti, jog vartojamų profilaktinių vitamino D dozių nepakanka esant jo trūkumui“, – įspėja gydytoja.
Vitaminas D yra itin svarbus elementas, turintis didelį poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Nepaisant to, su vitamino D trūkumu – ypač tamsiuoju metų laikotarpiu – susiduria aibė žmonių. Tai gali lemti nuovargį, raumenų skausmus ar net prislėgtą nuotaiką. Kada vertėtų susirūpinti ir kokiais būdais šias atsargas papildyti?
„Kitaip nei kiti vitaminai, vitaminas D funkcionuoja kaip hormonas ir yra susijęs su kiekviena organizmo ląstele. Šis vitaminas gaminasi tuomet, kai žmogaus oda gauna saulės spindulių, todėl šalia pusiaujo gyvenantys ar tiesiog daug saulės šviesos gaunantys žmonės daug rečiau susiduria su D vitamino trūkumu. Deja, Lietuvoje su vitamino D stoka susiduriama kur kas dažniau“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Vidmantė Vilkė.
Kada pradėti vartoti?
Gydytoja V. Vilkė rekomenduoja vitaminą D pradėti vartoti tada, kai apsirengiame drabužius ilgomis rankovėmis ir tiesioginio odos kontakto su saule nebelieka, o baigti – kai vėl galime džiaugtis saulės spinduliais. Nemažo jo kiekio neretai reikia antsvorį turintiems, nėščioms ar žindančioms moterims, tai pat žuvies ar pieno produktų nevartojantiems žmonėms.
Didelė dalis žmonių dėl subtilių vitamino D trūkumo simptomų net nesupranta, jog jiems jo trūksta. Gydytojos teigimu, dėl saulės trūkumo mūsų regione žmonės turėtų daug rimčiau žiūrėti į vitamino D svarbą. Lietuvos klimato zonoje ruduo, žiema, pavasaris, o kartais ir dalis vasaros yra tie metų laikai, kai vitamino D turime gauti papildomai.
„Vitamino D receptorių turi dauguma organų ir audinių ląstelių, taip jis dalyvauja įvairiuose procesuose ir atlieka daugybę fiziologinių funkcijų. Viena svarbiausių – šis vitaminas atsakingas už imuninės sistemos reguliavimą. Taip pat jis reikalingas raumenų jėgai, kalcio, fosforo įsisavinimui, kaulų, dantų augimui ir mineralizacijai. Tai padeda išvengti osteoporozės ir sumažina kaulų lūžių riziką. Kūdikiams jis padeda išvengti rachito“, – naudas vardina V. Vilkė.
Kaip pasireiškia?
Kaip pasakoja specialistė, vienas dažniausių simptomų, kuriuo skundžiasi vitamino D stokojantys žmonės – padidėjęs nuovargis. Net ir po pakankamai ilgo nakties miego juntamas jėgų trūkumas gali signalizuoti apie tai, jog šios medžiagos organizme nepakanka. Tiesa, nepakankamas šio elemento kiekis taip pat gali sukelti plaukų slinkimą, kaulų susilpnėjimą ar net ilgesnį žaizdų gijimą.
„Vitamino D trūkumą turintys asmenys jaučia pastovų nuovargį ir silpnumą. Skundžiasi, kad atsikelia pavargę ir jaučia padidėjusį mieguistumą dienos metu. Taip pat gali jausti raumenų ar kaulų skausmus. Juos vargina prakaitavimas, slenkantys plaukai, dantenų ligos.
Vitamino D stokai taip pat būdinga bloga nuotaika, apatija bei depresija. Jo trūkumo reikia ieškoti, kai žmogus dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, kitaip tariant, kai įtariame nusilpusį imunitetą“, – simptomus vardina „Antėja“ gydytoja.
Natūralūs šaltiniai
Vitaminą D organizmas pasigamina sintezės būdu, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, taip pat jo gauname su maistu. Natūralūs vitamino D šaltiniai – lašiša, tunas, skumbrė, ungurys, menkių aliejus, sūris, kiaušinių tryniai, jaučio kepenys, pienas, grybai. Tačiau gydytoja V. Vilkė atkreipia dėmesį, jog net įtraukę šiuos produktus į savo mitybą negausime viso reikalingo vitamino kiekio.
„Deja, su maistu gauname labai mažai, tik apie 10-15 proc. organizmui reikiamo vitamino D kiekio. Saulės mūsų klimato juostoje taip pat per mažai, tad daugumai lietuvių nustatomas vitamino D trūkumas. Dėl šios priežasties būtina vartoti jį papildomai nuo pat kūdikystės iki senatvės“, – pastebi gydytoja.
Esant geram orui, kai mūsų odą veikia saulės spinduliai, tarp 10–15 val. gydytoja rekomenduoja bent 15-20 minučių pabūti lauke be apsauginių kremų, atviromis kūno vietomis. Tuomet organizmas pasigamins reikiamą paros vitamino D dozę natūraliai. „Antėja“ gydytoja siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, jog poreikis šiam vitaminui skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tad dėl tikslesnių veiksmų būtina konsultuotis su mediku ir atlikti tyrimus.
„Kiekvienu atveju rekomenduojama vitamino D dozė gali būti labai skirtinga. Dozei nustatyti geriausia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris įvertins jūsų individualius rizikos veiksnius, gretutines ligas, o esant reikalui atliks vitamino D koncentracijos nustatymo kraujyje tyrimą. Tyrimą svarbu atlikti, jei įtariate trūkumą tam, kad galima būtų žinoti, kokią – gydomąją ar profilaktinę vitamino D dozę skirti ir kiek laiko ją vartoti. Norėčiau pabrėžti, jog vartojamų profilaktinių vitamino D dozių nepakanka esant jo trūkumui“, – įspėja gydytoja.
