Rugpjūčio 24-ąją, Šv. Baltramiejaus dieną, įprasta išlydėti į šiltuosius kraštus žiemoti išskrendančius gandrus. Apie Baltramiejų jau raunami linai, baigiamas pjauti, o kartais jau būna ir suvežtas vasarojus. Kaip senovėje sakydavo, kad „nuo Baltramiejaus, jau ir gandras išskrenda, kartu išsinešdamas pavakarius, kurių po to šeimininkė šeimynai jau nebeduodavo“. Po Baltramiejaus ir „varlės nasrai užgyja, tad ji nebekurkia“, vadinasi, ši šventė – tai šiltų vasaros dienų pabaiga. Lietuvoje baigiasi ir gandrų vasara.
Lietuvoje perintys baltieji gandrai žiemoti paprastai skrenda vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus pro Ukrainą ir pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie kelioms dienoms apsistoja pailsėti. Po to skrenda per Turkiją iki Sinajaus pusiasalio, kur dar sykį ilsisi. Afrikoje jie keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie apsistoja čia žiemoti, o kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2-3 mėnesius. Taip baltieji gandrai įveikia apie 8–10 tūkstančių kilometrų.
Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie kovo 25 d., todėl tą dieną senovės lietuviai vadindavo „Blovieščiais“ ir buvo švenčiama kaip Gandro sugrįžtuvių diena.
Iš gandrų elgesio spėjami ir rudens orai – senolių išmintis sako, kad jei gandrai išskrenda pirma Šv. Baltramiejaus, ruduo bus ankstyvas, taip pat esą laukia ankstyva žiema.
NYKŠČIAI
Šaltinis: Nyksciai
