Karas Ukrainoje
Nacių Vokietijos vadovai teigė išugdę naujo tipo kareivius – bebaimius, nežinančius nuovargio.
Bet dokumentai atskleidžia, kad Antrojo pasaulinio karo metais kariškiai buvo aprūpinami narkotinėmis medžiagomis, suteikiančiomis fizinių jėgų antplūdį.
Pagrindiniai tam naudojami preparatai buvo pervitinas arba metamfetaminas – stiprus centrinę nervų sistemą stimuliuojantis cheminis junginys, leidžiantis ilgą laiką išbūti be poilsio ir miego.
Metamfetaminą pirmą kartą susintetino japonų chemikas Akira Ogata (1887–1978). Tikėtasi, kad šis preparatas bus veiksmingas gydant pabrinkimus, patinimus ir nutukimą, nes jį vartojantiems pacientams smarkiai susilpnėdavo alkio jausmas.
Praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Berlyno bendrovės „Temmler Werke“ farmacininkai metamfetaminą pradėjo naudoti kaip psichiką skatinamai veikiančią medžiagą, kurią pardavinėjo pervitino pavadinimu.
Grėsmių nepaisė
1938-aisiais vokiečių psichoterapijos specialistas, Bendrosios ir gynybinės fiziologijos instituto direktorius Otto Ranke pasiūlė fizinį aktyvumą stimuliuojančių narkotikų skirti kareiviams.
Iš pradžių pervitino tabletėmis būdavo aprūpinami tiktai lakūnai, tankistai, vairuotojai ir žvalgai – tie, kuriems dėl tarnybos neretai tekdavo ištisas paras būti be miego. Kareiviai šį preparatą šmaikščiai vadino „Panzerschokolade“ – „Tanko šokoladu“. Netrukus pervitiną imta skirti visiems Vokietijos kariškiams.
1940 m. gegužę puolimo prieš Prancūziją metu vermachto kareiviai ir karininkai gavo net 35 mln. metamfetamino dozių, o per šią operaciją vokiečių pajėgas sudarė 2,5 mln. žmonių.
Bet po kelių mėnesių Vokietijos medikai ėmė skambinti pavojaus varpais.
Dėl nuolatinio pervitino vartojimo daugelis kareivių ir karininkų buvo išsekinti fiziškai ir morališkai, visiškai nematė spalvų, prasidėjo vaizdinių ir garsinių haliucinacijų priepuoliai.
