Mokyklos projekto eiga sulaukia nemažai kritikos, o politikai svarsto, kas turėtų prisiimti atsakomybę už klaidas, dėl kurių projektas brangsta ir vėluoja. Girdisi siūlymų atlikti nepriklausomą auditą bei surasti, kas turėtų atsakyti už miesto patirtus nuostolius. Nuo sprendimo iki statybų – 3 metai 2016 metų liepą Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė siūlymui statyti naują mokyklą Žolynų kvartale – planuota, kad ji turėtų iškilti iki 2019-2020 m. mokslo metų, joje galėtų mokytis apie 750 vaikų. Tuomet skaičiuota, kad statybos galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė analizavo esamą ir prognozuojamą demografinę padėtį šiaurinėje Klaipėdos dalyje bei ieškojo vietos, kuri būtų patogiausia ne tik Tauralaukio, bet ir Žolynų, Dragūnų, Labrenciškės, Luizės mikrorajonų gyventojams. Darbo grupė vertino 5 galimybes. Be sklypo Senvagės g., kuriam pritarta, buvo svarstoma Klaipėdos licėjaus, esančio Kretingos g. 44, plėtra, du sklypai Tauralaukyje (Tauralaukio g. 30 ir Eglių g.) bei sklypas Medelyno kvartale. Politikams pritarus parinktai vietai, netrūko šiaurinės miesto dalies gyventojų replikų, kad slypas nėra tinkamas dėl stataus šlaito, kurį reikės formuoti, tad statybos gali būti brangios ir ekonomiškai neefektyvios. 2017 metais paskelbus architektūrinį mokyklos konkursą, jį laimėjo projektavimo firma „A405“. Projektavimo darbus architektai įsipareigojo pagal sutartį atlikti per 12 mėnesių. Techniniam pastato projektui parengti Klaipėdos savivaldybė skyrė 177 tūkst. eurų. Buvo suprojektuota dviejų korpusų, kurie virš gatvės sujungti stikline galerija, mokykla. Viename korpuse numatytos ugdymo erdvės, kitame – sporto centras. Joje, skaičiuota, galės mokytis apie 650 moksleivių, šimtu mažiau nei pirminiame plane, o statybų kaina vis dar buvo apie 6 mln. eurų. 2018 m. spalį buvo gautas leidimas naujos mokyklos statybai. Skelbta, kad mokyklos, kurioje tilps 652 pirmų-aštuntų klasių mokiniai, atsiradimas turėtų patenkinti visų šiaurinėje miesto dalyje gyvenančių klaipėdiečių poreikius. Nurodyta, kad ją planuojama atidaryti 2020 m. rugsėjį. Taip pat paaiškėjo, kad mokyklos projektas gerokai pabrango – jau kalbėta apie 10 mln. Eur sumą. 2019 m. birželį buvo pasirašyta sutartis su UAB „Versina“ dėl naujos mokyklos statybų. Statybos rangos darbų su darbo projekto parengimu sutarties vertė – 10,923 mln. Eur su PVM, numatyta trukmė – 16 mėnesių su galimybe pratęsti 2 mėnesiams. Tačiau gana sklandžiai judėjusį ambicingą projektą ėmė stabdyti įvairios kliūtys – nuo būtinybės iškelti iš sklypo inžinerines komunikacijas iki techninio projekto trūkumų. Jau gavus statybos leidimą buvo atlikta techninio projekto ekspertizė, kuri parodė, kad techninį projektą reikia tikslinti. Dėl šių priežasčių projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas, vėliau atnaujintas, tačiau iki šiol padaryta mažiau nei pusė suplanuotų darbų. Dešimtys papildomų dokumentų Klaipėdos savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams praėjusią savaitę buvo pristatyta informacija apie naujos bendrojo ugdymo mokyklos Senvagės g. statybas. Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Gintaras Dovidaitis, koordinuojantis šį projektą, teigė, kad 2019 m. rugsėjį sutarties su „Versina“ vykdymas buvo sustabdytas, nes iš sklypų, kuriuos suplanuota statyti mokyklą, nebuvo iškelti šilumos tiekimo inžineriniai tinklai, nebuvo įrengti elektros tinklai. „Kol tie dalykai buvo sutvarkyti, sutartis buvo sustabdyta praktiškai aštuonių mėnesių laikotarpiui. Atnaujinome sutartį tik 2020 metų gegužės 11 dieną“, – sakė G. Dovidaitis. Nuo sutarties pasirašymo iki dabar tarp rangovų ir Savivaldybės buvo pasirašyti net 25 papildomi susitarimai prie pagrindinės sutarties. „Neturiu savo praktikoje kitų sutarčių, kurios būtų tiek kartų papildomai pakeistos, papildytos, pakoreguotos. Šitas atvejis išskirtinis“, – patikino G. Dovidaitis. Vis dėlto, pasak jo, tai, akivaizdu, dar ne galutinis skaičius, nes atlikta dar nemažai techninio projekto pakeitimų, o bet kokius pakeitimus reikia įforminti papildomais susitarimais, atlikti jų įvertinimą, jei reikia, perskaičiuoti sutarties kainą. Dėl visų šių trikdžių sutarties kaina dar išaugo – iki 14 mln. 481 134 Eur. Pasak G. Dovidaičio, maždaug 1,24 mln. eurų kaina išaugo dėl statybos kainų indekso pokyčių, o 2,3 mln. – dėl sutarties keitimų ir papildomų darbų. „Rangovas ilgą laiką negalėjo vykdyti darbų ne dėl savo kaltės, o dėl priežasčių, kurios priklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos. Buvo pasirašytas papildomas susitarimas. Savivaldybė iš pradžių kelis kartus atsisakė perskaičiuoti sutarties kainą, tikėdamasi, kad sutartis greitai turėtų išjudėti ir pakankamai sėkmingai užsibaigti. Tačiau atsiradus papildomų kliūčių, matant jų 2021 metais bei matant, kad jų laukia ir 2022-aisiais, kokia likusi darbų apimtis, labai ženklus statybos kainų pokytis, o ir rangovas raštais nuolat akcentuodavo, kad neturi galimybės dirbti į minusą 2019 metų kainomis, buvo priimtas sprendimas neatliktų darbų kainą perskaičiuoti vadovaujantis oficialia statistika, statybos kainų indekso pokyčiais“, – aiškino G. Dovidaitis. Pasak patarėjo, tarp papildomų darbų buvo jungiamoji gatvė tarp mokyklos korpusų, kurią turėjo įrengti gretimame sklype namus statantis investuotojas, bet užsitęsus darbams gatvės įrengimą perėmė Savivaldybė, o investuotojas sutiko kompensuoti darbų kaštus. Taip pat buvo papildomi susitarimai dėl lėtėjimo ir greitėjimo juostų Kretingos g. įrengimo, konstrukcijų keitimo, iš sklypo išvežamo grunto kiekio pakeitimo – buvo numatyta išvežti 8 tūkst. kub. m grunto, realybėje teko išvežti 32 tūkst. kub. m grunto. VIZIJA. Ambicingas išskirtinio dizaino mokyklos projektas, tikimasi, bus užbaigtas 2023 metais. Projektuotojų vizualizacija „Klaipėdos energijos“ atliktas šilumos tinklų iškėlimas kainavo 35 tūkst. 786 Eur, ESO dujotiekio iškėlimas – 76 tūkst. Eur, gatvės įrengimas atsiėjo 367 tūkst. eurų. Dėl visų papildomų susitarimų projekto sutarties terminas prasitęsė 13 mėnesių, tad darbai turėtų būti baigti šių metų rugpjūtį. „Tačiau pakeitimai vis dar yra atliekami ir matome, kad reikės ne vieno papildomo susitarimo – čia atsiranda įvairūs medžiagų tiekimo terminai, pvz., medinių sijų tiekimo terminas yra pusė metų. Realus terminas – 2023 metų pavasaris. Tikslios datos negaliu įvardinti, bet preliminariai būtų kitų metų pavasaris“, – teigė G. Dovidaitis. Šiuo metu įvykdyta apie 40 proc. visų numatytų darbų, panaudota 5,6 mln. eurų. Vis dar vyksta techninio projekto tikslinimai ir korektūros, kurie susiję su vėdinimo, konstrukcijų sprendiniais. „Negaliu nieko sakyti apie rangovą, nes pagrindinės problemos kilo iš mūsų pačių užsakyto ir nupirkto techninio projekto, situacija tokia“, – reziumavo G. Dovidaitis. „Problemų mazgas“ Tarybos narė Nina Puteikienė teigė, kad situacija yra nepaprasta: „Matome mazgą problemų, kurių pavadinimas – naujoji Klaipėdos mokykla.“ „Tai yra Savivaldybės ir visų mūsų pinigų švaistymas, galutinio produkto neturėjimas, darbas, kuriame malasi Savivaldybė, nes yra klaida ant klaidos“, – kritiką žėrė N. Puteikienė, tikinusi, kad kiekvienas daromas žingsnis šio projekto įgyvendinime neša nuostolius miestui. Politikė kalbėjo apie galimybę pirkti nepriklausomą auditą, nustatyti, dėl kieno kaltės tokios svarbos projektas vėluoja ir brangsta, bei iš kaltininkų išieškoti nuostolius. Apie atsakomybės prisiėmimą kalbėjo ir Tarybos narė Laima Juknienė. „Kas priims atsakomybę už šitiek, aš manyčiau, vėjais išleistų lėšų? Šiaurinė dalis kenčia dėl vietų stygiaus, trūksta ir ikimokyklinėse įstaigose vietų, ir mokyklose. Mokyklos yra perpildytos, iš vienų mokyklų klasės perkeliamos į kitas ir panašiai. Miestiečiai kenčia nuo netenkinamų jų vaikams reikiamų ugdymo sąlygų. Kas prisiims šitą atsakomybę? Projekto rengėjai juk turėjo žinoti ir apie tai, kas ten yra, kad yra tam tikri tinklai, ir taip toliau“, – mintis dėstė politikė. N. Puteikienė ragino įvesti tvarką, kad visi projektai būtų viešinami Savivaldybės interneto puslapyje: kad būtų darbų kalendorinis grafikas, sutartys, informacija apie atliktus mokėjimus už darbus. Pasak N. Puteikienės, projektai tuomet būtų vykdomi skaidriau. Komiteto posėdyje pasisakęs vicemeras Arvydas Cesiulis pripažino, kad projektui, nors jis ir originalus, vieta parinkta netinkama. „Tikėsimės, kad turėsime labai gerą ir gražią mokyklą. Bet jeigu paklaustumėte tiesiai, ar tai buvo vykęs sprendimas, sakyčiau, kad nelabai. Aš ir tada, ir dabar galvoju, kad ta vieta buvo, matyt, ne pati geriausia ir optimaliausia ne tik finansų, bet ir kitu požiūriu. Kalbu apie Klaipėdos “Holivudą„, kuris sėkmingai plėtojamas. Ten buvo geriausia vieta“, – kalbėjo A. Cesiulis, spėliojęs, kad ta vieta būtų buvusi patogesnė, o kaina – mažesnė. Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai sutarė kreiptis į Kontrolės komitetą, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių augo darbų kaina ir vėluoja mokyklos statyba, bei ištirti prielaidas, kurios lėmė vietos parinkimą. Taip pat bus prašoma spręsti dėl investicinių projektų informacijos pateikimo Savivaldybės interneto svetainėje. „Pasirinkta neteisinga strategija“ Gintaras NENIŠKIS, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Dėl šio projekto jau buvo ne viena diskusija, klausiant, kas ir kaip čia yra, kodėl kai kurie projektai stringa, vėluoja. Čia yra turbūt vienas labiausiai įstrigusių projektų, kuriuos mes vykdome ir neatsisakėme. Dalies tokių projektų buvo visiškai atsisakyta. Sutartis dėl šio objekto buvo pasirašyta man atėjus dirbti, pagal procedūras, kurios jau buvo atliktos. Manau, kad buvo pasirinkta neteisinga strategija. Pirminiame variante šį projektą buvo bandoma padaryti visa apimtimi. Pirmas dalykas, kad šitas pastatas statomas tikrai specifinėje vietoje, yra du sklypai, du pastatai, ant kalniuko. Reikėjo sklypą išvalyti, komunikacijas iškelti, papildomai pastatyti daug inžinerinės infrastruktūros, įskaitant lietaus nuotekos tinklus, elektrą ir kt. Kai 2019 metais konkurse Savivaldybė gavo galimas kainas, šio projekto vertė buvo beveik 15 milijonų. Ankstesnė administracija bandė kainą pagražinti, sumažinti, projektą išskaidydama į tris dalis. Pamatėme realybę, kuri buvo išdėstyta per tris projektus. 2019-2020 metais situacija statyboms buvo tikrai labai palanki, nes dėl prasidėjusios pandeminės situacijos ir lengvo ekonomikos stabtelėjimo statybos kainos buvo kristelėjusios. Jei būtume darbus praėję anksčiau ir sparčiau, gal būtų viskas buvę kitaip ir kaina būtų nepakilusi. Bet situacija dabar yra tokia, kokia yra, viskas brangsta ir labai intensyviai, tad automatiškai brangsta darbai, kurie buvo numatyti, ir visas objektas. Be to, šiame projekte buvo nemažai projektinių klaidų, techninis projektas buvo koreguotas. Tačiau net atlikus tas korekcijas yra akivaizdu, kad jos nepakankamos ir jį dar reikės koreguoti. Taigi, tas projektas bus koreguojamas du kartus, kad tą mokyklą būtų galima realiai pastatyti. Tvirtinant projektą buvo daroma ekspertizė, bet paskui dar buvo daromos trys ekspertizės, kad būtų galima patvirtinti, jog ten iš tikrųjų yra klaidų. Rangovo pozicija buvo tokia, kad jie negali dirbti pagal projektą, ir turėjome tikslinti sprendinius. Tas procesas, aiškinimasis, kas neteisus ir kaip reikėtų daryti, prisidėjo prie to, kad projektas nevyko taip sparčiai. Terminą taip pat tęsia ir labai ambicingi mūsų viešieji statiniai. Sprendinys, kuris mums užtruks labai daug laiko, yra medinė konstrukcijos dalis, ant kurios bus pievelė, medis – pagrindinis akcentas. Tai labai gražu, bet reikia labai kieto medžio, kad atlaikytų sudėtingas konstrukcijas. Mums paaiškino, kad tokia mediena naudojama Norvegijoje statyti tiltams, kuriais važiuoja vilkikai. Tų konstrukcijų reikės laukti pusę metų. Tos ambicijos, grožis ir išskirtinis dizainas kainuoja ir pinigų, ir laiko. Dėl netipinių sprendinių ir yra taip, kad darom ilgai ir brangiai. „Buvo priimtas bendras sprendimas“ Saulius BUDINAS, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Miesto strateginės veiklos plane buvo numatyta mokyklos statyba šiaurinėje miesto dalyje. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo vietas, turimus Savivaldybės visuomeninės paskirties sklypus, kur būtų galima tokią mokyklą statyti. Buvo renkamasi iš kelių variantų, buvo nagrinėjami įvairūs aspektai: privažiavimas, infrastruktūra, srautai, gyventojų skaičius aplink, viešojo transporto pasiekiamumas. Buvo vertinama labai daug rodiklių ir buvo pasirinktas būtent tas variantas. Buvo žinoma, kad ten yra šilumos tinklų magistralinis tinklas, buvo tartasi dėl to mazgo perkėlimo ir su „Klaipėdos energija“. Taryba tvirtino planą statyti naują mokyklą šiaurinėje miesto dalyje, o darbo grupė parinko vietą, ją rekomendavo, ji buvo aptarta su miesto vadovais ir buvo priimtas toks sprendimas. Iš to, ką mes turėjome, įvertinus visus „už“ ir „prieš“, buvo pasirinkta ta vieta. Tuo metu buvo daromas naujas miesto bendrasis planas. Kol jis nebuvo patvirtintas, nebuvo galima žemės sklypų konversija, paskirties keitimas, tai galėjome konkrečiose vietose daryti tik tai, kas leidžiama. Taigi, šiaurinėje dalyje turėjome tik kelis sklypus, kuriuose pagal paskirtį galėjome statyti mokyklą, tik tuos sklypus ir galėjome vertinti. Pasigirsta, kad gal reikėjo statyti „Holivudo“ vietoje, bet tai buvo privatus sklypas. Techninį projektą ruošė gana žinoma įmonė, patyrę architektai, kurie suprojektavę ne vieną objektą Klaipėdoje ir kitur. Aišku, kiekvieną techninį projektą rengiant kyla vienokių ar kitokių klausimų, bet daroma projektų ekspertizė, profesionalai įvertina. Kartais girdžiu, kad gal reikėjo statyti paprastą dėžutę ir būtų greitai pastatę, o vaikai būtų galėję mokytis. Skeptikams noriu priminti, kad statoma mokykla, o ne šiaip pastatas. Lietuvoje yra patvirtinta geros mokyklos koncepcija, kurios vienas iš pagrindinių principų yra dėmesys edukacinei aplinkai. Vaikai mokykloje, galima sakyti, gyvena, todėl statome mokyklą vaikams, edukacinę aplinką, nuo kurios priklauso vaikų išsilavinimas ir pasiekimai. Sutinku, kad kažkam atrodo, kad mokykla tėra sienos, langai ir stogas su sanitariniais mazgais, tokia dėžutė, bet šio amžiaus mokykla yra ne tik sienos ir energetinės klasės atitikimas, bet ir aplinka. Tuo metu miesto vadovybei jokių klausimų dėl to nekilo, buvome priėmę bendrą sprendimą.
